PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA

Naujienos

GRIBŽINIŠKIAI TIKI, KAD JUOS NUO GAISRŲ SAUGO ŠV. FLORIJONAS

GRIBŽINIŠKIAI TIKI, KAD JUOS NUO GAISRŲ SAUGO ŠV. FLORIJONAS

  1. VALAIČIO nuotr.: Gribžinių bendruomenė prie kaimo puošmenos – atnaujinto šv. Florijono koplytstulpio po šventinimo ceremonijos.

Gribžinių gyventojai, šeimos su vaikais ir svečiai praėjusį šeštadienį susirinko prie atnaujinto šv. Florijono koplytstulpio į šventinimo ceremoniją. Kaimo žmonės tiki, jog beveik prieš 80 metų pastatyta ši simbolinė apsauga padėjo išvengti gaisrų, jie gerbia savo istorijos ženklą. Koplytstulpis yra valstybės saugomas paminklas.
Beveik prieš 80 metų Gribžinių kaimo sankryžoje pastatytas koplytstulpis su šv. Florijono skulptūrėle jau ne kartą atnaujintas. Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje praūžus audrai šis buvo išverstas. Jo atstatymu tada susirūpino buvusios Gribžinių mokyklos vadovas Arūnas Grimalis. „Šv. Florijono skulptūrėlės jau nebebuvo, – pastebėjo jis. – Mokykloje technologijų mokytojas su mokiniais remontavo seną koplytstulpį. Pasitarus su kaimo žmonėmis, buvo surinkta pinigų ir užsakyta šv. Florijono skulptūra.“
Ją sukūrė šviesaus atminimo tautodailininkas, medžio drožėjas Vytautas Majoras. 1995 m. restauruotas koplytstulpis buvo pastatytas ir pašventintas. Šiemet jo būklė vėl privertė susirūpinti: Gribžinių bendruomenės pirmininkė Milda Kiaulakienė organizavo jo atnaujinimą, lėšų rinkimą. Šv. Florijono koplytstulpis, simbolizuojantis apsaugą nuo gaisrų, vėl atgijo. Praėjusį šeštadienį kaimo žmonės, tėvai su vaikais ir vyresni, susirinko į šventinimo ceremoniją.
„Čia nebūna gaisrų“, – tvirtino rajono Savivaldybės Plikių ugniagesių komandos gaisrininkai Kęstutis Paulauskas ir Artūras Veselis. Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas patikino, kad per pastarąjį dešimtmetį šiame krašte neįsižiebė gaisrų. „Laimingi gyventojai, turėdami globėją šv. Florijoną, – visi jam padeda saugodami savo, kaimynų turtą ir – jokių ugnies nelaimių. Nežinau kito kaimo rajone, kuris turėtų šv. Florijono skulptūrą“, – šypsodamasis kalbėjo S. Virbauskas.
Jis padėkojo žmonėms, prisidėjusiems prie šio koplytstulpio atstatymo ir įteikė dūmų detektorius, kurie, anot jo, padės šv. Florijonui ir šeimininkams saugoti namus nuo ugnies. Priešgaisrinės tarnybos vadovas įspėjo, kad šiuos pritvirtintų miegamajame ar kitame kambaryje, bet jokiu būdu ne virtuvėje. Gribžinių bendruomenės pirmininkę M. Kiaulakienę jis apdovanojo fotonuotrauka, kuri primena senąją gaisrinę. S. Virbauskas pasiūlė, kad gegužės pradžioje bendruomenė švęstų šv. Florijono – ugniagesių dieną.
Į šventinimo ceremoniją atvykusi rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Barbšienė dėkojo kaimo bend­ruomenei už tradicijų puoselėjimą ir priminė, kad šv. Florijono skulptūra yra Švėkšnoje, Rumšiškėse ir dar keliolikoje kaimų ir miestų. Pasak jos, šis šventasis saugo ne tik nuo ugnies, bet ir visų profesijų žmones, kurių darbas susijęs su ugnimi – virėjus, kepėjus, kalvius, metalurgus, ir, žinoma, ugniagesius.
Prie atnaujinto koplytstulpio tą saulėtą šeštadienį lydima dukros neįgaliojo vežimėlyje atriedėjo ir vyriausia Gribžinių gyventoja Danutė Jašinskienė. Kitais metais 90-ąjį gimtadienį minėsianti senbuvė prisimena šv. Florijono koplytstulpio istorijos pradžią. Jai buvo 10 metų, kai 1944 m. tėvai su kaimynais sutarė jį pastatyti šioje kaimo sankryžoje, kad saugotų nuo gaisrų. „Pakvietė meistrą Feliksą Šimkų, ir jis meistravo mūsų sodyboje. Greitai padarė koplytstulpį – skulptūra nebuvo tokia graži kaip dabar, bet svarbu tai, kad mūsų kaime nebuvo gaisrų net per karą. Nukrito bomba, bet namai neužsidegė“, – „Bangai“ kalbėjo D. Jašinskienė.
Prie koplytstulpio ji sodino gėles, ravėjo visą gyvenimą, kol susikūrė Gribžinių bendruomenė.
Šv. Florijono koplytstulpį pašventinęs Gargždų parapijos kunigas Dovydas Paulikas patikino, kad tai tikra apsauga nuo gaisrų. „Pasitikėkime jo užtarimu, nuolat gręžkimės per jį į Viešpatį ir tikėkime, kad saugos šią bendruomenę ir aplinką“, – linkėjo kunigas.
Gribžinių šv. Florijono koplytstulpį saugo valstybė. Tai liudija lentelė su šiuo užrašu.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.

 

Ugniagesiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo apklausose

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais stulbinantis. Kelerius metus jie, aplenkę policiją, kariuomenę ir kitas svarbias valstybės institucijas, yra reitingų lyderiai. „Ugniagesiai gelbėtojai gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas. Apie tai kalbėjomės ir su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Gargždų PGT viršininku Tomu Taučiumi.
Visuomenės numylėtiniai
Lietuvoje praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 91,5 proc. apklaustųjų pareiškė pasitikintys būtent šv. Florijono kariauna.
Ugniagesiai net aplenkė ant­roje vietoje likusią policiją (62,5 proc.) ir trečioje – kariuomenę (61 proc.). Kas lemia, kad visuomenė pasitiki ugniagesiais? Ar kad tai viena iš prasčiausiai aprūpintų institucijų: menka alga, pasenusi gaisrinė technika, darbinės aprangos stygius? Kodėl ugniagesiai atrodo patikimesni už kitų institucijų darbuotojus, pavyzdžiui, policiją? Didelis visuomenės pasitikėjimas – moralinis atlygis?
Ugniagesiai gelbėtojai skuba padėti visiems įvairių bėdų ištiktiems žmonėms, gesina gyvenamuosius namus, transporto priemones, liepsnojančią žolę, degantį mišką, išlaisvina automobilyje prispaustus žmones ir kita. Nedidelius atlyginimus gaunantys darbuotojai budi itin atsakinguose postuose.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas S. Virbauskas: „Komandose dirba vietiniai žmonės, pažįstantys gyventojus, žinantys jų gyvenamąsias vietas, todėl pagalba suteikiama greičiausiai.“

 

 
Skuba padėti visiems
„Sulaukiame padėkų – tai didžiausias atlygis mums. Štai degė namas, nudegė stogas, patalpos sulietos vandeniu – suniokotas turtas, sukauptas per gyvenimą. Bet nelaimę patyręs šeimininkas turi jėgų padėkoti ir tokiu atveju. Sujaudino mama, su vaiku atnešusi komandai pyragą – padėką už sėkmingą gelbėjimo darbą“, – šyptelėjo Klaipėdos APGV Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
Ugniagesiai gali bausti gyventojus už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau T. Taučius tvirtino, kad nesistengia rinkti baudų – svarbu, kad tik mažiau gaisrų būtų.
Pareigūnas patikino, kad Gargždų PGT padėtis nėra prasta: remontuojamas, atnaujinamas pastatas, tik orai stabdo darbus, visgi iki vasaros šis turėtų nušvisti. „Rajono Savivaldybė žadėjo pakeisti asfalto dangą kieme, planuojame čia įrengti valymo įrengimų, kad galėtume plauti gaisrinius automobilius“, – apie pokyčius kalbėjo T. Taučius.
Šią vasarą Gargždų PGT turi pasiekti išsvajotas naujas gaisrinis automobilis su visa įranga, vešiantis kelis kubinius metrus vandens. Dabar didžiausias gabena 26 kub. metrus – gal Lietuvoje vienintelis toks galingas, bet jau trisdešimtmečio sulaukęs. „Matyt, teks skirtis su juo, – apgailestavo T. Taučius ir pridūrė: – Šis automobilis išgelbėjo ne vieną namą Klaipėdos rajone.“ Kiti du gaisriniai automobiliai taip pat nėra nauji: vienas pagamintas prieš 8 metus, kitas – prieš 15 metų.
Motyvuoja ne alga
Visuomenė pastebėjo kai kurių ugniagesių pasikeitusią aprangą. Pasak viršininko, jos sulaukė apie 25 proc. gargždiškių pareigūnų. Naujoji yra šviesios spalvos – ugniagesius, iš gaisrų grįžtančius suodinais, išteptais rūbais, tai glumino, tačiau gamintojai patikino, kad tai specialus, labai kokybiškas audinys, prie kurio nelimpa jokie dažai, jis atsparus aukštai temperatūrai. „Ugniagesio saugumas ir yra prioritetas“, – patikino pašnekovas.
Šį pavasarį Gargždų PGT pradėjo dirbti 3 nauji ugniagesiai gelbėtojai, čia atlikę praktiką. Dar vienas mokosi ir galės tapti šios komandos nariu. Tačiau neramu, nes 3 ugniagesiai sulaukė statutinio pensinio amžiaus: gerai, jeigu pratęs tarnybą – pasiliks metams, o jei ne… Šiuo metu pagal etatų skaičių trūksta trijų ugniagesių. „Kai trūksta, ekipažo nariams tenka daugiau, intensyviau dirbti gesinant ar gelbėjimo darbus atliekant“, – neslėpė T. Taučius.
„Pradėjęs dirbti ugniagesys gelbėtojas „į rankas“ gauna vidutiniškai apie 700 eurų. Kasmet koeficientas didinamas – alga didėja nuo 70 iki 150 eurų, – kalbėjo viršininkas. – Alga – ne pagrindinė motyvacija. Motyvuoja kolektyvas, kuris draugiškas, ir darbo grafikas: į darbą ugniagesiai ateina kas ketvirtą parą, todėl turi galimybę dirbti kitame darbe ar turėti savo veiklą.“ Gargždų PGT viršininkas T. Taučius patenkintas rajono Savivaldybės vadovų požiūriu į priešgaisrinę, civilinę saugą. „Džiugu, kad atsakingai žiūri į gyventojų saugumą ir skiria lėšų Priešgaisrinei tarnybai, kuriai vadovauja iniciatyvus, reiklus, principingas vadovas Stanislovas Virbauskas“, – kalbėjo pareigūnas.

Gargždų PGT viršininkas T. Taučius: „Džiugina rajono Savivaldybės vadovų požiūris į priešgaisrinę, civilinę saugą.“

Budi tik po vieną
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos įsikūrusios Priekulėje, Plikiuose, Veiviržėnuose, Endriejave, Girkaliuose, Agluonėnuose, Judrėnuose. Jos arčiausiai šių miestelių, kaimų gyventojų, todėl ištikus bėdai pirmosios suteikia pagalbą.
Pasak Priešgaisrinės tarnybos vadovo S. Virbausko, ugniagesiai gelbėtojai gyventojų gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą. „Sudėtingose situacijose suteikdami pagalbą jie turi greitai ir tinkamai priimti sprendimus, todėl ugniagesių komandos turi būti aprūpintos šiuolaikišku transportu, gelbėjimo įranga ir kvėpavimo aparatais, kad galėtų dirbti uždūmintose patalpose“, – dėstė S. Virbauskas.
Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai pagal iškvietimus į įvykius pirmauja šalyje, tačiau skirstant dotacijas niekas į tai neatsižvelgia – skirstoma pagal komandų skaičių rajone. Skaičiavimo metodikoje nenumatyta lėšų ilgalaikiui turtui įsigyti. Valstybės dotacijų neužtenka atlyginimams ir patarnavimams, todėl pažeidžiamas priešgaisrinės saugos standartas: komandose budi tik po vieną ugniagesį. Naudotos gaisrinės mašinos, elektros generatoriai, gelbėjimo įranga, kvėpavimo aparatai, prevencinės priemonės perkamos Savivaldybės lėšomis.
„Tikimės, kad užtikrinant budėjimą komandose po du ugniagesius Savivaldybės administracija, Tarybai pritarus, skirs lėšų papildomai įsteigti po vieną ugniagesio gelbėtojo etatą kiek­vienoje komandoje“, – kalbėjo S. Virbauskas.
Bandomasis projektas
Rajono Savivaldybės administracija rūpinasi civiline ir priešgaisrine sauga, komandų ugniagesiams sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Jie nuolat atnaujina teorines ir praktines žinias, dalyvauja mokymuose, pratybose, kartu su Gargždų PGT dalyvauja prevencijose, rengia gyventojams mokomąsias-parodomąsias pratybas, dalyvauja visuose rajono renginiuose.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja savivaldybių priešgaisrinių tarnybų bandomąjį prijungimą prie departamento. Tai vyksta Radviliškio rajono savivaldybėje, – kalbėjo S. Virbauskas. – Galbūt reikėtų prijungti nugyventas ir menkai finansuojamas rajonų priešgaisrines tarnybas. Dauguma šalies savivaldybių nepritaria šiam variantui, nes Skandinavijos ir kitų Europos šalių priešgaisrinės tarnybos priklauso savivaldybėms. Manome, kad ir mūsų rajone komandos turi būti išsaugotos ir aprūpintos šiuolaikiškomis priemonėmis.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. įsiplieskė 8 333 gaisrai, juose žuvo 94 žmonės. 2022 m. – 8 410 gaisrų, juose žuvo 72 žmonės. Klaipėdos rajone 2021 m. kilo 199 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės, 2022 m. – 207 gaisrai, žuvo 4. Žuvusiojo ugnyje paveikslas: vidutinio amžiaus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, toleruojantis asocialų gyvenimo būdą.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

___________________________________________________________
,,Lituanikos” skrydžiui minėti skirtame renginyje Judrėnuose, S. Dariaus tėviškėje.
_______________________________________________________________________________________
Nuolatinė prevencinė-edukacinė Klaipėdos rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesių gelbėtojų veikla. Šįkart Liepų žydėjimo šventėje Vaiteliuose.
________________________________________________________________
Ugniagesiai gelbėtojai žinias atnaujino parodomosiose mokomosiose pratybose

Šeštadienį Veiviržėnų slėnyje prie Veiviržo upės vyko Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos organizuojamos mokomosios parodomosios pratybos „Būk saugus – saugok savo ir kaimyno namus“, kurios sudomino ne tik Klaipėdos rajono gyventojus, bet ir atvykusius svečius. Šalia naujai įsigytų gaisrinių mašinų ir gelbėjimo įrangos renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti ir seniausią gaisrinę mašiną, kuri vis dar yra naudojama. Pratybų metu ugniagesiai-gelbėtojai atnaujino praktines ir teorines žinias, taip pat mokė žiūrovus, kaip saugiai elgtis nelaimių atvejais.

Šis Lietuvoje išskirtinis renginys, į kurį atvyksta ir aplinkinių rajonų tarnybų ugniagesiai, organizuojamas kiekvienais metais ir vis kitoje rajono seniūnijoje. Paskutinius dvejus metus dėl susidariusios ekstremalios situacijos renginiai buvo nutraukti, tačiau prevencija buvo vykdoma.

Šiemet vykusiose mokomosiose parodomosiose pratybose „Būk saugus – saugok savo ir kaimyno namus“ dalyvavo Agluonėnų, Priekulės, Plikių, Girkalių, Endriejavo, Veiviržėnų ugniagesių komandos, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai ir ugniagesiai gelbėtojai, Šiaulių profesinės sąjungos veteranų ugniagesių komanda ir aplinkinių rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovai.

Tokiomis parodomosiomis mokomosiomis pratybomis domisi tiek suaugusieji, tiek  jaunimas. Ugniagesiai tiki, kad panašūs mokymai duoda daugiau naudos nei, pavyzdžiui, į rankas paduotas lankstinukas priešgaisrine tema. Gyventojai gali matyti, kad Savivaldybės skiriamomis lėšomis yra įsigyta šių dienų reikalavimus atitinkančių gaisrinių mašinų ir gelbėjimo įrangos. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai, turėdami geresnių priemonių, ištikus nelaimei užtikrina laiku ir tinkamai suteikiamą pagalbą. Praėjusių metų spalio mėnesį įsigytais kvėpavimo aparatais jau išgelbėtos trys žmonių gyvybės. Prieš mėnesį trims komandoms nupirkta gelbėjimo įranga, su kuria jau gelbėtas vaikas, įstrigęs balkono turėkluose.

Dalyvių pageidavimu, kitais metais planuojama organizuoti regionines mokomąsias parodomąsias pratybas, kuriose dalyvautų 10 rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai

 

Šventės akimirkos:

https://1drv.ms/v/s!AikGfGovXhjwjuM23HNY-ctScSC51Q?e=vrWYbz

____________________________________________________________________
Trumpam aprimęs vėjas savaitės viduryje vėl pradėjo siausti ir pridarė eibių. Gargždų PGT ketvirtadienį užregistruoti 9 iškvietimai, o naktį į penktadienį – 4. Ugniagesiai gelbėtojai šalino nulaužtus ir eismui, jo saugumui trukdančius medžius, traukė nuo kelio nuslydusius automobilius.Praėjusią savaitę prasidėjusi vėtra ir trumpam prislopusi šį ketvirtadienį vėl pakilo baugindama gyventojus. Laužė medžius, nuvertė skulptūrą Priekulės Vingio parke. Minijos srovė kėsinosi ją nunešti, bet tai pastebėję gyventojai pranešė seniūnei.
Ugniagesiai gelbėtojai skubėjo šalinti nulaužtus medžius. Bėda nutiko Gargžduose, Klaipėdos g. 27: prie įėjimo į laiptinę ant stogelio užvirto medis. Vyrams teko jį supjaustyti.
Automagistralėje, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje esančioje atkarpoje, buvo 4 eismo įvykiai: nuo kelio nuslydo vilkikas su puspriekabe, susidūrė autobusas su mikroautobusu ir kiti. Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, ši vieta avaringa – joje pastebėta daug eismo įvykių.
Vėjuotą dieną Dauparuose gyvenamojo namo dūmtraukyje užsidegė suodžiai. „Pakilus vėjui galimai iš šildymo įrenginio žiežirba pateko į neišvalytą dūmtraukį ir suodžiai užsidegė. Reikia atminti, kad suodžiai valomi ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Suodžių gaisras ne visada baigiasi laimingai“, – akcentavo pareigūnas.
Gargždų PGT šiemet užregist­ruoti 9 gaisrai, iš jų 5 – suodžių.

Virginija AUKŠTUOLYTĖ

_____________________________________________________

2022-01-31 praūžusi stichija kėlė ne tik žavėjimąsi gamtos galia , bet ir daugybę rūpesčių. Lūžo medžiai, virto sienos, plyšo stogai…
Pajūris šiandien praktiškai be paplūdimių ir su sudraskytais laiptais…
Net 34 išvažiavimai, iš kurių 30 – nuvirtusių medžių šalinimas; 3 – elektros laidų problemos; 1 – gaisras.
Šiandien savivaldybėje skaičiuojama gamtos sukelti padariniai ir aptariama priemonės jiems šalinti.
__________________________________________________________________________________________________
Ugniagesiai ragina gyventojus šildytis saugiai

Netinkamai pasiruošę šildymo sezonui rizikuojate netekti ne tik namų, bet ir gyvybės – primena Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Pasak ugniagesių, jeigu krosnys ir dūmtraukiai būtų patikrinti bei sutvarkyti prieš šildymo sezoną, būtų galima išvengti daugelio gaisrų.

Būtina tinkama priežiūra                                               

Šiais metais ugniagesiai aplankė 498 būstus ir sodybas ragindami nepamiršti pagrindinių taisyklių, leisiančių išvengti galimų nelaimių. Primename, kad tik tinkamai prižiūrint krosnis, šildymo sezonas bus saugus.

Prieš šildymo sezoną privaloma iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių išvalyti suodžius. Be to, svarbu nepamiršti, kad juos būtina valyti kas tris mėnesius. Taip pat reikia įsitikinti, kad dūmtraukiai ir šildymo įrenginiai yra techniškai tvarkingi. O palėpėse ir kitose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltinti.

Siekiant išvengti gaisro reikia išlaikyti atstumą nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų. Namo perdangoje nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm nedegios medžiagos tarpas.

Kokios dažniausios gaisrų priežastys?

Pasak ugniagesių, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Taip pat negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų durelių.

Gyvenamuosiuose būstuose privaloma įrengti ir autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Gyventojams – patarimai apie saugų elgesį

Šiais metais Klaipėdos rajono gyventojams nemokamai išdalyta 50 dūmų detektorių.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas pasakojo, kad šiemet rajono įtaigose, mokyklose, įvairiuose renginiuose ir kituose žmonių susibūrimuose buvo išdalinta virš 2 tūkstančių lankstinukų su informacija, kaip saugiai šildyti namus, kaip elgtis gamtoje ir prie vandens, ant užšalusių vandens telkinių.

Pasak S. Virbausko, šias metais vykdyti daugiau akcijų sutrukdė COVID-19 liga. Tačiau tikimasi, kad gyventojai nepamiršo ugniagesių apsilankymų, kurie aktyviai vykdomi nuo pat 2015 metų, ir įsidėmėjo anksčiau gautus patarimus.

Ugniagesių viršininkas primena, kad pavojų kelia ne tik netvarkingos krosnys, bet ir netinkamai naudojami elektros prietaisai. Pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis galingus patalpų šildymo prietaisus, nes tuomet perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis. Tokius prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Draudžiama ant jų džiauti rūbus.

Šiemet rajono ugniagesiai skubėjo į 498 iškvietimus. Didžioji dalis jų – įvairūs gelbėjimo darbai.

________________________________

2021 m spalio mėn.18 dieną Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos valdybos nariai Rytis Velžys, Stanislovas Virbauskas, Darius Edzelis ir Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vladas Šimkus susitiko su seimo nariu Jonu Varkaliu. Susitikimo tikslas buvo pateikti teisingą informaciją apie SPT tarnybas nes PAGD vadovybė tendencingai teikia vyriausybei ir seimo nariams melagingą, iškraipytą informaciją apie SPT tarnybas, slėpdami savo daugybinius pažeidimus kuriuos nustatė valstybinis auditas ir išvardino audito išvadose.

   Buvo diskutuojama šiais klausimais:

  1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos ir gairių modelio pasirinkimas.
  2. Numatyti ir patvirtinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPGT ir PGP veiklos gaires.
  3. PAGD turi tapti kompetencijos ir lyderystės centru o ne klampios ūkinės ir administracinės veiklos pavyzdžiu.
  4. Sukurti lygiavertę SPT ir VPGT finansavimo sistemą.
  5. Optimizuoti administracijos darbuotojų aparatą tarp SPT ir VPGT pajėgų.
  6. Užtikrinti efektyvią gaisrų prevenciją o ne apsiriboti tik valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatais ir deklaratyviais šūkiais.
  7. Remti ir skatinti ugniagesių – savanorių veiklą.
  8. Sukurti bendrą ugniagesių mokymo , kvalifikacijos kėlimo sistemą.
  9. Užtikrinti priešgaisrinė saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą PAGD.

  Tokie susitikimai, šiais klausimais, bus tęsiami su dauguma seimo narių

 

________________________________

 

Priekulėje – ugniagesių-gelbėtojų susitikimas: diskutuota apie tarnybų ateitį

Klaipėdos rajono savivaldybė ir ugniagesiai gelbėtojai nuolat bendradarbiauja siekdami ne tik užtikrinti saugumą gyventojams, bet ir išlaikyti bei aprūpinti ugniagesių komandas. Tačiau ne visoje Lietuvoje situacija tokia pati. Ketvirtadienį Priekulės ugniagesių komandoje vykusiame ugniagesių-gelbėtojų susitikime buvo diskutuota dėl galimos priešgaisrinės tarnybos pertvarkos ir savivaldybėms pavaldžių gelbėjimo tarnybų ateities.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos iniciatyva organizuotame susitikime dalyvavo ne tik vakarų regiono, bet ir priešgaisrinių tarnybų vadovai iš Zarasų, Pakruojo ir Kauno rajonų. Problemas išklausė Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.

Reikalingos didesnės dotacijos

Dar pernai buvo atliktas priešgaisrinės apsaugos sistemos valstybinis auditas. Daugiausia trūkumų buvo nustatyta pačiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose buvo įvardinti tie trūkumai, kurie žinomi jau seniai: ugniagesiams trūksta darbinės aprangos ir avalynės, budima po vieną žmogų, trūksta įrangos ir naujausios technikos.

Visi trūkumai, pasak ugniagesių, atsirado dėl netinkamo finansavimo. Dotacijų savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms skaičiavimo metodikoje nėra numatyta lėšų ilgalaikio turto įsigijimui, mokėjimams už viršvalandžius, dėl ko ugniagesiai budi po vieną. Taip pat jau ne vienerius metus neskiriama lėšų mokymams, prevencijai ir savanorystės plėtojimui.

Pasak savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovų, šiuo metu veikianti sistema, kai pagalbą teikia tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, tiek savivaldybėms pavaldžių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, yra patogi gyventojams, ir jos keisti nereikėtų. Gyventojai yra užtikrinti ir gali būti ramūs, kad nutikus nelaimei, pagalbos bus sulaukta  laiku. Tačiau tarp tarnybų būtinas dialogas. Reikia spręsti ne tik ugniagesių darbo užmokesčio klausimą, bet apskritai keisti finansavimo mechanizmą, kad dotacijos būtų skiriamos ne pagal komandų, o iškvietimų į įvykius skaičių.

Pasak mero pavaduotojos A. Balnionienės, būtina atkreipti dėmesį ir į kitą problemą – vandens hidrantų naudojimo tinkamumą. Šiuo atveju būtinas dialogas su vandenį tiekiančiomis bendrovėmis, kad pavyktų užtikrinti tinkamą vandens slėgį ir šie įrenginiai taptų naudojami pagal paskirtį.

Klaipėdos rajonas – pavyzdys

Iš kitų savivaldybių atvykę ugniagesiai negailėjo gerų žodžių Klaipėdos rajonui. Pasak jų, tai vienas geriausių Savivaldybės ir ugniagesių-gelbėtojų bendradarbiavimo pavyzdžių, kaip savivalda rūpinasi savo gyventojų civiline ir priešgaisrine sauga, ir stengiasi išlaikyti komandas.

Išties, Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyta kone pusė priešgaisrinių tvenkinių, visoms komandoms rajone nupirkta po du kvėpavimo įrangos komplektus, kad ugniagesiai galėtų eiti į degančius pastatus, nupirkti ir kompiuteriai. Jau anksčiau komandoms nupirkti naujesnės gaisrinės mašinos.

Bus ieškoma sprendimų

Pasak J. Razmos, šiuo metu jau nebekalbama apie tai, kad Savivaldybėms pavaldžios tarnybos galėtų būti jungiamos prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Išklausęs visus siūlymus, kaip būtų galima stiprinti Savivaldybei pavaldžias tarnybas, Seimo narys pažadėjo visą informaciją perduoti ministrei ir šį klausimą spręsti toliau.

Pasak ugniagesių, jei pakeitus skaičiavimo metodiką finansavimas taptų lygiavertis statutiniams pareigūnams, per 2–3 metus būtų įmanoma pašalinti visus trūkumus.

_________________________________________________________

Prevencinės akcijos Klaipėdos rajone

Pasibaigus karantinui, Klaipėdos rajono savivaldybės SPT tarnybos ugniagesiai kaip ir kiekvienais metais aktyviai dalyvauja prevencinėje veikloje įvairiuose rajone vykstančiuose renginiuose, aplanko nuo 500 iki 600 būstų ir sodybų. Savivaldybės lėšomis, esame įsigiję reklaminę palapinę, projektorių mokomosios medžiagos demonstravimui, mokomųjų stendų su nešiojamais stovais, mokomųjų lankstinukų suaugusiems ir vaikams. Akcijų metu, gyventojus mokome kaip saugiai elgtis su ugnimi gamtoje ir namuose, kaip ir kur saugiai maudytis, ką reikia žinoti ir turėti saugojant savo ir kitų gyvybę, kad įsirengus dūmų detektorių, išsaugosite savo ir kitų gyvybes bei namų turtą.


 

 

_____________________________________________________________________________________________________________________________

 

Tačiau jų aprūpinimas technika ir priemonėmis – ne pirmose eilėse

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens saugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas. Panaši situacija ir Gargždų PGT bei Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje.

Tenkinasi tuo, ką turi

Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Socialinėse apklausose jie lenkia partijas ir realią valdžią turinčias institucijas. Pasitikėjimui pateisinti turi būti užtikrintas veiklos efektyvumas

„Pirminiams gesinimo ir gelbėjimo darbams įrangos užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų nuolat atnaujinama“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius ir pridūrė, kad tenkinasi tuo, ką turi.„Pirminiams gesinimo ir gelbėjimo darbams įrangos užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų nuolat atnaujinama“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius ir pridūrė, kad tenkinasi tuo, ką turi. Jo teigimu, prieš kelerius metus atnaujintas gaisrinių automobilių parkas. Paskutinis – „Iveco“ gautas beveik prieš 5 metus. Pasak T. Taučiaus, jis žymiai galingesnis, modernesnis nei anksčiau naudotas. „Ugniagesiai saugiau jaučiasi gesinti gaisrą atvykę šiuo automobiliu. Tačiau mažesnis gaisrinis automobilis „Renault“ labai praverčia skubant į įvykį siauromis gatvelėmis, kaip antai sodininkų bendrijose“, – teigė pareigūnas.

Gargždų PGT praėjusiais metais įsigijo gelbėjimo pagalvę, bet jos dar neteko panaudoti.

 

  1. Taučius džiaugėsi, jog ugniagesiai gelbėtojai pakankamai aprūpinami darbo drabužiais, turi aukštos kokybės asmenines apsaugos priemones. „Visgi norėtųsi šiuolaikiškesnių, patogesnių batų, drabužių. Neseniai Gargžduose gesinant degančią pirtelę ant ugniagesių gelbėtojų pradėjo kristi degantys plastiko gabalai, ir užsidegė jų rūbai. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai“, – sakė pareigūnas.

Trūksta darbuotojų

Šiais metais Gargždų PGT tikisi renovuoti savo pastatą, kuris nepuošia miesto. Projektas parengtas, jam įgyvendinti reikia 160 tūkst. eurų. Darbo sąlygas ugniagesiai buvo pagerinę savo jėgomis prieš 12 metų. Tada buvo paaukštintas garažo stogas, pastatas pailgintas, nes modernesni gaisriniai automobiliai netilpo. Nudažė ir šiek tiek modernizavo savo buitines patalpas.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko S. Virbausko teigimu, kad Vyriausybė neskiria deramo dėmesio ir finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, parodė pernai atlikto valstybinio audito išvados.„Šiemet numatėme apšiltinti pastatą ir pagražinti fasadą, pakeisime kai kuriuos langus. Esame patenkinti, kad bent tiek galėsime padaryti“, – prisipažino T. Taučius.

Gargždų PGT tenka vykdyti savo funkciją, kai trūksta 6 darbuotojų: pamainose budi ne po 8, o tik po 5–6 ugniagesius gelbėtojus. Vadovo teigimu, kasmet iš tarnybos daugiau žmonių išeina nei ateina. „Vieni mus palieka dėl sveikatos problemų, kiti išeina užtarnauto poilsio, treti emigruoja, o kai kurie atleidžiami už tarnybinius nusižengimus“, – atskleidė T. Taučius

Jo teigimu, didelė paspirtis – rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos. Savanorių ugniagesių formuotė veikia tik toliausiai nuo Gargždų nutolusiame Judrėnų miestelyje. Čia budi 3 savanoriai.

Pirmieji atvyksta, paskutinieji išvyksta

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 6 komandos, kuriose dirba 54 ugniagesiai. Endriejavo, Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Plikių, Girkalių ugniagesių komandos dažniausiai pirmosios atvyksta į gaisrą ar kitą įvykį ir pradeda gesinimo, nelaimės likvidavimo ir gelbėjimo darbus. Likvidavus gaisro bei kitų įvykių padarinius, šie ugniagesiai paskutinieji išvyksta atlikę visus darbus.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko teigimu, šiuo metu visos ugniagesių komandos aprūpintos naudotomis šiuolaikiškomis gaisrinėmis mašinomis. „Jose turėtų būti atitinkama įranga gaisrams gesinti, sukomplektuota gelbėjimo įranga, ugniagesiai aprūpinti kvėpavimo apsaugos aparatais, apsirengę ugniagesio apranga, avalyne. Tačiau dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo apsunkinama tarnybos veikla, pažeidinėjama darbo sauga, – apgailestavo viršininkas. – Tik Savivaldybei skyrus lėšų įsigijome naudotus šiuolaikiškus gaisrinius automobilius, atlikome komandų pastatų ir patalpų einamuosius remonto darbus. Iš valstybės skiriamų dotacijų niekada nebūtume to padarę.“

Menkai aprūpinami kaimo ugniagesiai patys stengiasi daug pasidaryti, patobulinti, pagerinti darbo sąlygas. Savivaldybės ugniagesiai irgi norėtų į gaisrus skubėti šiuolaikinėmis gaisrinėmis mašinomis, rengtis sertifikuota apranga, gelbėjimo darbus atlikti modernia įranga.

Tačiau valstybės skiriamų specialiųjų dotacijų neužtenka sumokėti net minimalaus Savivaldybės ugniagesių darbo užmokesčio, todėl pamainose tenka budėti po vieną. Be to, trūksta lėšų mokėti už viršvalandžius bei kintamąją atlyginimo dalį. „Negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo bei kitos įrangos, – akcentavo S. Virbauskas. – Kad Vyriausybė neskiria deramo dėmesio ir finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, parodė pernai atlikto valstybinio audito išvados. Jose nurodoma, kad dėl nepakankamo finansavimo nesuformuoti žmogiškieji ištekliai, gelbėjimo pajėgos nepakankamai aprūpintos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika bei įranga.“

Lėšų stygius išsekino kantrybę

Savivaldybės ugniagesių komandos į įvykius per metus išvyksta nuo 480 iki 505 kartų. Pagal šį skaičių ji pirmauja šalyje, tačiau skirstant valstybės dotacijas į tai neatsižvelgiama. Beje, praėjusiais metais daugiausia – 146 kartus teko skubėti Priekulės ugniagesių komandai ir Girkalių – 107.

Pasak S. Virbausko, kasmet nuo naujųjų metų didinamas pareiginės algos bazinis dydis, minimalus mėnesinis atlygis ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Bet tam neskiriama pinigų, todėl 2018 m. trūko 63 tūkst. eurų, 2019 m. – 95,1 tūkst., pernai –75,8 tūkst., o šiemet – 189,5 tūkst. Eur. „Esant finansavimo trūkumui, mūsų tarnyba negali sukomplektuoti ugniagesių komandų, užtikrinti jų parengtį, saugų darbą, mokėti ugniagesiams priklausantį atlygį. Be to, negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo ir kitos įrangos“, – dėstė S. Virbauskas. – Dėl nepakankamo finansavimo priešgaisrinei funkcijai vykdyti kreipėmės į Ministrę Pirmininkę, vidaus reikalų ir finansų ministres.“

  • Šalyje per pastaruosius 4 metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 žmonės, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto.
  • Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusiųjų skaičių užima 3-iąją vietą tarp 46 pasaulio valstybių.
  • Šalies priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, beveik pusė jų – savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose. Joms patikėti tik pirminiai gelbėjimo darbai, tačiau faktiškai tenka atlikti kur kas sudėtingesnius, o tam ugniagesiai nėra tinkamai aprūpinti.

Ugniagesiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo apklausose

Kaip pasiruošti Baltarusijos atominės elektrinės avarijai?

Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:

  • sirenomis;
  • trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Pranešimai gaunami, kai korinio transliavimo funkcija yra aktyvuota;
  • per Lietuvos radiją ar televiziją;
  • per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Išsamesnė informacija:

 

Kaip elgtis, jei įvyktų atominės elektrinės avarija

  • Atidžiai išklausykite informaciją per radiją ar televiziją.
  • Jei esate patalpoje (pastate), ten ir likite. Uždarykite visas duris, langus ir orlaides. Prireikus užsandarinkite  juos izoliacine juosta.
  • Jei pastate yra sandarus rūsys, slėpkitės rūsyje. Jei sandaraus rūsio nėra, būkite pastato centre, toliau nuo išorinių sienų ar pastogės.
  • Būkite įjungę radiją ar televizorių, nes bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.
  • Jei perspėjimą apie pavojų išgirdote lauke, kuo greičiau eikite į artimiausią sandarų pastatą.

 

 

Plačiau: https://www.lt72.lt/?page_id=2950

Degė kiaulių kompleksas

      2021-01-13 d. 10 val. 11 min. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos r. Agluonėnų sen. Kontvainių kaime dega kiaulių kompleksas. Pagal iškvietimą į kilusį gaisrą vyko Agluonėnų, Priekulės ir Veiviržėnų ugniagesių komandų ugniagesiai. Taip pat, gaisro gesinti, atvyko trys autocisternos iš Gargždų ir Klaipėdos. Atvykus ugniagesiams, buvo nustatyta, kad dega ventiliacijos šachta nes iš jų veržėsi dūmai ugnis. Šachta įrengta per visą fermos koridoriaus ilgį, palei lubas. Visa ši šachta valdoma elektra. Gaisro metu, fermoje buvo 6000 kiaulių. Ugniagesiams buvo didžiulė užduotis – tai yra likviduoti gaisrą ir išsaugoti fermoje esančias kiaules. Gaisras buvo likviduotas per tris valandas. Dar daugiau kaip 4-5 val. tęsėsi gaisro likvidavimo darbai kuriuos atliko savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Po darbų, sušalę ir pavargę ugniagesiai parvyko sušilti į komandas. Gaisro gesinimo vadovo nurodymu, Agluonėnų ugniagesių komandos ugniagesiai dar po kelių valandų vyko apžiūrėti gaisro vietą ir įsitikinti, kad pavojaus nebėra pakartotinam gaisro kilimui. Ugniagesiai džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti kiaules ir be didelių nuostolių likviduoti gaisrą. Iš visų 6000 kiaulių dūmais apsinuodijo apie 7 procentus, tačiau juos patyrė didžiulį stresą, kas atsilieps tolimesniam augimui.


 

Ankstesni įrašai

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos yra pasiruošusios padėti gyventojams nelaimės atveju. Pagal išvykimų į įvykius skaičių, yra tarp lyderių respublikoje. Vidutiniškai vienai komandai tenka nuo 80 iki 85  išvažiavimų kartų per metus. Kad gerėtų ugniagesių darbo sąlygos, iš savivaldybės skirtų lėšų atnaujinamos gaisrinės mašinos, gaisrinis inventorius, budėjimo ir pagalbinės patalpos, garažai bei pastatai.

Ugniagesiams dažnai tenka dirbti sveikatai kenksmingomis sąlygomis, neturint atitinkamos įrangos teikti pagalbą autoįvykių metu, todėl tarnyba ieško finansavimo galimybių kvėpavimo organų apsaugos aparatų ir gelbėjimo įrangos įsigijimui. Skaičiavimo metodikoje valstybės dotacijų ilgalaikio turto įsigijimui nenumatyta, be to,  kiekvienais kalendoriniais metais valstybės dotacijų gauname nuo 75 iki 80 tūkst. eur. mažiau nei pateikiamas lėšų poreikis, todėl trūksta lėšų mokėjimui už viršvalandžius, lieka kreditoriniai įsiskolinimai už paslaugas kitiems metams.

Komandose dirba motyvuoti ugniagesiai ir yra nuolatinėje kovinėje parengtyje, kad rajono gyventojams laiku atvyktų į pagalbą.

__________________________________________________

„rescEU“ – Europos pagalbos tarnyba, kuria galite pasikliauti

 

__________________________________________________________________

IŠ ALYTAUS GRĮŽKIME NAMO

2019-10-30

Nuotraukoje – su Klaipėdos r. priešgaisrinės tarnybos viršininku Stanislovu Virbausku

O dabar iš Alytaus grįžkime namo – į Klaipėdos rajoną, pas savus ugniagesius. Rajone dirba 6 ugniagesių komandos, kurios per metus į įvykius vyksta nuo 480 iki 520 kartų. Esame šalies lyderiai, tik šį kartą nereikia tuo džiaugtis. Mat skirstant finansavimą rajonų ugniagesiams, panašu, mūsų šalyje įgyvendinamas socializmas – visiems duodama po lygiai! Kiek pavyko išsiaiškinti, dotacijos Lietuvos ugiagesiams dalinamos pagal komandų skaičių neatsižvelgiant į jų apkrovas. Tad kiti, mažesni, rajonai per metus gauna tik 80-110 iškvietimų, o pinigų – tiek pat kiek važiavimais į gaisrus ar gelbėjimo operacijas lyderiaujantis Klaipėdos rajonas. Tiek pat lėšų turime kurui, mašinų remontui, ekipuotei ir t. t.

Iki šiol pagrindinė žinia apie ugniagesius mūsų šalyje buvo ta, kad šia institucija Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai. Štai tokiu apgaulingu šydu daug metų buvo neigiama tikroji realybė. Ir panašu, kad gaisras „Ekologistikoje“ bus tas lūžis, kuris pagaliau privers keisti sistemą. Linkiu ugniagesiams – ir Klaipėdos rajono, ir visos Lietuvos – pasinaudoti šia proga. Prisidedu ir aš – vakar Vidaus reikalų ministerijai su savo komanda Seime įteikiau prašymą išsamiai paaiškinti finansavimo skyrimo tvarką. Pasinaudosiu galimybe inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie vėlgi tiesiogiai liečia rajonines savivaldybes.

Dalinuosi kreipimosi tekstu: 

DĖL LĖŠŲ SKYRIMO VALSTYBINEI (VALSTYBĖS PERDUOTAI SAVIVALDYBĖMS) PRIEŠGAISRINEI FUNKCIJAI ATLIKTI

Dabartinė savivaldybių ugniagesių gelbėtojų situacija yra nepavydėtina. Savivaldybių ugniagesiams vien šiems metams užbaigti trūksta 1,5 mln. eurų, aprūpinimas įranga ir ekipuote nepakankamas, ugniagesių automobilių amžius daug kur siekia keletą dešimtmečių, pastatams reikalingas remontas ir kt. Pagal nustatytus reikalavimus, ugniagesių komandoje dirba devyni ugniagesiai gelbėtojai, iš kurių vienas yra skyrininkas, o pagal patvirtintą standartą budi po du ugniagesius, tačiau situacija tokia, jog trūkstant lėšų mokėjimui už viršvalandžius, už perdirbtas valandas tenka atiduoti darbo dienomis ir tada lieka budėti po vieną ugniagesį ir į gaisrus ir kitus įvykius dažnai važiuoja vienas ugniagesys. Gaisrus gesinti ir likviduoti kitus įvykius vienam yra itin sudėtinga, kartais ir neįmanoma, pažeidžiama darbo sauga, negali tinkamai suteikti reikiamą pagalbą, todėl yra buvę, kai atvykus  vienam ugniagesiui gesinti sodybos, ji sudegė, nors galimai buvo įmanoma užgesinti, jei tai būtų daręs ne vienas ugniagesys.

Tiek savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, tiek LTPF teigimu, savivaldybėms lėšų buvo skirta tiek, kiek paskaičiuota pagal pateiktą minimalų lėšų poreikį, tačiau ne visos lėšos pasiekė gavėjus. Kur dingo likusios lėšos – apskaičiuotos, bet nepasiekusios savivaldybių, atsakymo jie negauna.

Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika, pasak tarnybų, neatitinka realybės, nes daug išlaidų išvis nėra įtrauktų  į skaičiavimo metodiką, taip pat lėšų skyrimo tvarka yra neproporcinga, kadangi savivaldybėms lėšos skiriamos pagal turimų komandų skaičių, neatsižvelgiant į tai, kad vienur gaisrų ir kitų įvykių kyla daugiau, kitur – mažiau, o finansavimą komandos gauna vienodą, tad ten, kur įvykių mažai, ugniagesiams lėšų pakanka viršvalandžiams, priedams ir premijoms išmokėti, o kur įvykių daugiau – neužtenka net minimaliai algai išmokėti. Taipogi, numatomame 2020 metų biudžete apskaičiuotas nepakankamas poreikis, kadangi nenumatoma skirti papildomų lėšų faktiškai atliekamam būtinajam viršvalandiniam darbui, bei nuo 2020 m. sausio 1 d. didėjančiam minimaliam darbo užmokesčiui ir padidėjusiam koeficientui padengti.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir tai, kas išdėstyta, prašau paaiškinti kokių šiuo metu priemonių yra imamasi siekiant gerinti savivaldybių ugniagesių gelbėtojų finansavimą, taip pat kas yra numatoma 2020 metų biudžete ginant ugniagesių interesus.

 

Seimo narė      Rasa Petrauskienė

___________________________________________________________________________________________________________________

Klaipėdos rajono savivaldybė investuoja į žmonių saugumą

2019-10-10

Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė į rajono ugniagesių įrangą ir sąlygų pagerinimą investavo per keturis šimtus tūkstančių eurų. Šios lėšos pareigūnų komandoms leido įsigyti įvairios gesinimo įrangos, automobilių, susiremontuoti dalį patalpų.  Šiomis investicijomis norima ne tik pagerinti rajono ugniagesių darbo sąlygas, bet ir užtikrinti didesnį gyventojų saugumą.

Įrangos atnaujinimui – didžiausias dėmesys

Nuo ugniagesių automobilių iki pareigūnų specializuotos aprangos – į tai buvo orientuotas Klaipėdos rajono savivaldybės dėmesys. Nuo 2015-ųjų ugniagesių komandos Priekulėje, Endriejave, Agluonėnuose, Girkaliuose bei Veiviržėnuose už savivaldybės lėšas atnaujino savo transporto priemonių parką. Buvo įsigyti net penki gaisrų gesinimo automobiliai.

„Turbūt nereikia net sakyti, kad dalies ugniagesių komandų transporto parkas yra ir morališkai, ir techniškai pasenęs. Norisi, kad įvykus nelaimei mūsų pareigūnai žmonėms pagalbą suteiktų kuo greičiau ir kokybiškiau. Tad gaisrų gesinimo mašinų atnaujinimas buvo vienas pagrindinių savivaldybės tikslų“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Per pastaruosius kelerius metus savivaldybė į rajono ugniagesių komandas investavo per keturis šimtus tūkstančių eurų. Už šias lėšas taip pat įsigyta įvairaus priešgaisrinio inventoriaus, siurblių, nupirkta net specializuota ugniagesių apranga.

„Valstybės finansavimas ugniagesiams auga, tačiau jis kol kas dar nėra toks, kokio reikėtų. Todėl šioje vietoje padeda ir prisideda savivaldybė. Juk vienas svarbiausių tikslų – gyventojų saugumas, be to, būtinai užtikrinti ir geras ugniagesių darbo sąlygas“, – įsitikinusi vicemerė.


Savivaldybės investicijos į ugniagesių komandų patalpas

Nemažas dėmesys per šiuos metus skirtas ir patalpoms, kuriose įsikūrusios ugniagesių komandos. Pavyzdžiui, Priekulėje šiais metais atnaujintas pastatas. Buvo apšiltintas stogas, pamatai ir sienos, išbetonuotos garažų grindys. Ši komanda viena dažniausių, vykstančių į įvykius – per metus iki 150-ies. Agluonėnuose atliktas stogo remontas, išbetonuotas ir sutvarkytas garažas, pakeisti jo vartai, nupirktas šildymo katilas. Plikiuose išbetonuoti garažai, sutvarkytos poilsio patalpos.

„Ir nors daug jau padaryta, tačiau dar yra ką tvarkyti. Pavyzdžiui, Girkaliuose būtina remontuoti garažo stogą, asfaltuoti aikštelę. Veiviržėnuose reikia betonuoti antrąjį garažą, o Agluonėnų gaisrinės pastato teritorijoje reikia atlikti geodezinius matavimus, kad būtų galima užbaigti sutvarkyti aplinką. Lėšų reikia ir Endriejavo ugniagesių pastato stogui, priestatui ir garažui. Tad darbo laukia dar nemažai“, – neabejoja A. Balnionienė.

„Dar viena problema – lėšos atlygiui. Šių metu algoms mums trūksta 50-imt tūks. eurų, kitais metais ši suma išaugs beveik dvigubai  ̶ iki 96-ių tūkst. Ne ką mažesnė problema ir apmokėjimas už viršvalandžius. Tam pinigų visai neskiriama, todėl ugniagesiai dažnai budi ir po vieną“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas lankydamasis pas vidaus reikalų ministrę išsakė ugniagesių nuogąstavimus dėl lėšų trūkumo. Tikimasi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys, nes  su tuo susiduria ne tik Klaipėdos rajono, bet ir visos šalies ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

 


________________________________________________________________________________________________________
Birželio 15 d., šeštadienį, Priekulės Vingio parke vyko Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių-gelbėtojų mokomosios parodomosios pratybos „Būk saugus – saugok savo ir kaimyno namus“.

ketvirtus metus iš eilės vykstančias draugiškas parodomąsias varžybas atvyko Agluonėnų, Endriejavo, Plikių, Girkalių ugniagesių-gelbėtojų komandos, taip pat svečiai iš Šilalės ir rajonų, Šiaulių profesinės sąjungos senjorų ugniagesių-gelbėtojų komanda ir, žinoma, miestelio šeimininkai – Priekulės ugniagesiai-gelbėtojai.

Visus juos, susirinkusius pasitikrinti teorines žinias, praktinius įgūdžius ir fizinį pasirengimą, sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

„Dėkojame jums už ypatingą misiją, kurią atliekate kas dieną. Džiaugiamės, kad galime praturtinti jūsų tarnybą įvairia technika, prisidėti prie darbo sąlygų gerinimo. Savivaldybė visada rėmė ir rems ugniagesių-gelbėtojų komandas“, – sakė mero pavaduotoja.

Visą dieną trukusiame renginyje ugniagesiai-gelbėtojai rungėsi kovinės trasos su kliūtimis rungtyje, rodė, kaip yra karpomas ir pjaustomas automobilis, kuriame prispaustas žmogus po avarijos, atsakinėjo į šventės dalyvius dominančius klausimus, pristatė turimą techniką.

Kovinio išdėstymo parodomosiose-mokomosiose varžybose tarp komandų nepralenkiami buvo Endriejavo ugniagesiai-gelbėtojai. Antroji ir trečioji vietos atiteko Veiviržėnų ir Priekulės komandoms.

Kovinio išdėstymo mokomosiose-parodomosiose varžybose tarp rajonų 1–3 vietomis džiaugėsi Šiaulių, Šilalės ir Kretingos rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių-gelbėtojų komandos. Kaip komandos vykdo užduotis, akylai stebėjo teisėjai Valdas Repčys, Alvydas Končius ir Diana Kuzminskienė.

Teorinių žinių ir bendrųjų gebėjimų testų rungtyje nepralenkiamas buvo Arvydas Leketas, teisingai atsakęs į 39 iš 40 testo klausimų.

Renginio metu darbo turėjo ir Klaipėdos r. PK bendruomenės pareigūnė Rasa Matevičienė. Kartu su savanoriais policijos rėmėjais ji vykdė prevencinį dviračių žymėjimą, už teisingus atsakymus apie eismo saugumą dovanojo vaikams balionus ir kitas dovanėles.

Daugiau nuotraukų čia

Birželio 6-ąją į Veiviržėnų gaisrinės kiemelį įriedėjusio automobilio sirenos skelbė ne liūdną, o puikią žinią – ugniagesių komandai perduota šiuolaikiška transporto priemonė, kuria jie greičiau atskubės į iškvietimus.

Automobilio dokumentus Veiviržėnų ugniagesių komandos vyriausiajam ugniagesiui Sauliui Lukomskiui įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė. Vicemerė dėkojo ugniagesiams už atsidavimą ne tik gesinant gaisrus, bet ir atliekant kitus gelbėjimo darbus. „Mums visiems tai yra labai svarbu“, – tvirtino mero pavaduotoja Audronė Balnionienė.

Kad automobilis sėkmingai ir ilgai tarnautų, jį pašventino Veiviržėnų klebonas Vidmantas Gricius, Dievo palaimos palinkėjęs ir ugniagesiams.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas informavo, kad buvo nupirktas naudotas, tačiau labai geros būklės automobilis, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus. Automobilyje telpa 5 t vandens ir 500 l putokšlių, skirtų su elektra susijusių gaisrų gesinimui. Ugniagesiai gelbėtojai turės galimybę su šiuo automobiliu į iškvietimus nuvykti greičiau ir efektyviau suteikti reikiamą pagalbą.

Pasak Stanislovo Virbausko, Veiviržėnų ugniagesiams ši transporto priemonė buvo labai reikalinga, nes iki šiol jie naudojo seną „GAZ 66“ automobilį, kuriame tilpdavo tik 1,4 t vandens. Jo užtekdavo vos 1,5–2 minutėms.

Rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas džiaugėsi, kad Veiviržėnų ugniagesių komanda yra darni, ugniagesiai nepalieka vieni kitų bėdoje. Visiems veiviržėniškiams gerai pažįstamas Saulius Lukomskis, kuris ne tik yra šios komandos vyriausiasis ugniagesys, bet ir bendruomenės narys, policijos rėmėjas. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą jam Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė įteikė padėką. Padėka įteikta ir ugniagesių komandai.

Sėkmės, ištvermės bei neprarasti žmonių pasitikėjimo Veiviržėnų ugniagesiams palinkėjo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius, pasak kurio, kad ir kokie profesionalai dirbtų, moderni technika yra labai svarbi.

Iš  Savivaldybės skirtų 45 tūkst. eurų apie 42 tūkst. eurų panaudoti transporto priemonei įsigyti, už likusius pinigus nupirkta reikalinga gelbėjimo įranga.

Rita Rapalienė

 

___________________________________________________________________________________________________

Savaitės pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Girkalių ir Plikių ugniagesių komandose lankęsis rajono meras Vaclovas Dačkauskas domėjosi ugniagesių-gelbėtojų darbo sąlygomis, skirtų lėšų įsisavinimu, išklausė jų pageidavimus.

Lankydamasis Girkaliuose meras klausė, kaip panaudotos lėšos, skirtos greta gaisrinės stovinčio garažo įsigijimui ir jo remontui. Sužinojęs, kad ugniagesiai-gelbėtojai patys išbetonavo naujojo garažo grindis, išlygino ir išdažė abiejų garažų sienas ir lubas, dėkojo už šiuos laisvu nuo tarnybos metu atliktus darbus. Girkalių gaisrinėje sumontuoti ir automatiniai vartai, atnaujinta šildymo sistema, pakeistas susidėvėjęs kietojo kuro katilas bei kaminas, asfaltavimui paruošta prie garažų esanti kiemo dalis.

Meras pasidžiaugė, kad skiriamos lėšos panaudotos taupiai ir tinkamai, ir pritarė ugniagesių prašymui pakeisti susidėvėjusią stogo dangą, sutvarkyti aptrupėjusią paradinę sieną bei pažadėjo rasti galimybių išasfaltuoti kiemą.

Plikiuose du budintys ugniagesiai-gelbėtojai V. Dačkauską pasitiko šiltose, suremontuotose patalpose. 2016–2018 metais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis už 124,5 tūkst. eurų buvo nupirktos trys galingos, 5 tonas vandens galinčios vežti gaisrinės mašinos, vieną jų gavo ir  Plikių ugniagesių komanda.

Vyriausiasis ugniagesys Artūras Veselis pasakojo, kad gavus šį automobilį išsisprendė ryšio palaikymo su pagalbos centru problema. Plikių ugniagesiai-gelbėtojai pageidavo baigti kiemo asfaltavimo darbus ir prašė valdžios padėti išspręsti klausimus, susijusius su viršvalandžių apmokėjimu.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas paaiškino, kad valstybės skiriamų dotacijų neužtenka, todėl ugniagesiams-gelbėtojams atsidėkojama laisvadieniais. Šiais metais skirtų dotacijų trūks ir darbo užmokesčio kintamajai daliai.

„Dotacijos patvirtintos 2017 m. liepos mėnesį ir dar nebuvo perskaičiuotos, nors nuo naujų metų padidėjo minimali mėnesio alga, pakilo ugniagesių darbo užmokesčio koeficientai. Vyriausybė ir Seimas, priimdami įstatymus, finansiškai jų nepagrindžia ir priverčia ugniagesių komandas ieškoti galimybių išgyventi. Jei Savivaldybė neskirtų reikiamo finansavimo, ugniagesių komandos tik egzistuotų ir nuolat galvotų, ar nusidėvėjusios, 40 metų senumo gaisrinės mašinos nuvažiuos iki įvykio vietos. Džiaugiamės tuo, kad su Klaipėdos rajono savivaldybės pagalba situacija keičiasi į gerą“, – kalbėjo Klaipėdos rajono ugniagesių vadas.

 

___________________________________________________________________________________

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų ugniagesiai gelbėtojai į įvykius vyksta pagal iškvietimus ne tik mūsų rajono teritorijoje, bet ir į kaimyninius Kretingos, Skuodo, Plungės, Šilutės, Šilalės rajonus. Jie padeda gaisruose ir kituose įvykiuose, o, esant būtinumui, kaimyninių rajonų ugniagesiai gelbėtojai padeda mums. Įsigijus galingas šiuolaikiškas 5500 litrų vandens vežančias MERCEDES markės gaisrines mašinas, sutrumpėjo reagavimo į įvykius laikas, pagerėjo teikiamos pagalbos kokybė. Laiku pradėjus gelbėjimo darbus,  išsaugojama daugiau žmonių sukaupto turto. 2018 m. spalio 14 d. 2.45 min. Endriejavo ugniagesių komanda, kurioje budėjo Nerius Visagorskis ir Algis Grevys, gavo pranešimą, kad Rietave Kulių g. 39 dega dideli ūkiniai pastatai, o greta yra ir kitų medinių bei mūrinių pastatų. Nakties metu ugniagesiai gelbėtojai, laikydamiesi saugumo, važiavo maksimaliausiu greičiu ir į įvykį atvyko, kai Rietavo ugniagesiai gelbėtojai buvo tik atvykę, bet dar nepradėję gesinti gaisro. Gaisro likvidavimo darbai tęsėsi iki pat ryto, buvo išsaugoti gretimi pastatai, didžioji dalis turto buvusiame ūkiniame pastate. Ir tik kai mūsų ugniagesiai gelbėtojai įsitikino, kad gaisras tikrai likviduotas, parvyko į Endriejavą. Kitą dieną kalbant su ugniagesiais gelbėtojais, jie tik išsitarė buvę sušlapę, sušalę ir šiek tiek pavargę perkraunant malkas ir kitą turtą. Toks yra tikrasis ugniagesio gelbėtojo darbas: su savais pavojais, kurie įpareigoja išmokti ir gebėti valdyti stresą.

Šį antradienį į Endriejavo ugniagesių komandą atvyko Rietavo savivaldybės atstovas ir perdavė ugniagesiams gelbėtojams Neriui Visagorskui ir Algiui Greviui, dalyvavusiems minėtame gaisre, padėkos raštą už operatyvią ir profesionalią pagalbą bei atsakingumą likviduojant nelaimės padarinius. Palinkėjo visai ugniagesių komandai, kad būtų kuo mažiau gaisrų ir kitų nelaimių.

 _____________________________________________________________________________________________________________________

Už didvyrišką poelgį pagerbtas Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Priekulės ugniagesių komandos ugniagesys Vidas Rasimavičius, kuris išgelbėjo Minijoje skendusią moterį. Jo drąsus poelgis – pavyzdys kiekvienam.

Ugniagesį sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerės Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius, Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas. Padėka bei simbolinės dovanos bus perduotos ir ugniagesiui padėjusiam vyriškiui.

____________________________________________________________________________________________________________________________


Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kiekvienais metais,  savivaldybės skirtomis lėšomis, sutvarko po vieną du vandens rezervuarus esančius gyvenvietėse. Jie valomi, gilinami, sutvarkomi pakraščiai, aptveriama tvora, įrengiami laipteliai priėjimui prie vandens, padaromi privažiavimai gaisrinėm mašinom.  Jau sutvarkyta dvylika vandens rezervuarų. Prie kai kurių rezervuarų yra iškasti šuliniai, kurie tiesiogiai yra sujungti su vandens rezervuaru, kad žiemos metu turėtume neužšąlantį vandens  šaltinį. Tokie šuliniai yra padaryti Priekulėje,  Agluonėnuose, Kvietiniuose, tai yra ten kur daugiausiai kyla gaisrų. Priešgaisrinių rezervuarų tvarkymas bus tęsiamas kiekvienais metais. 2019 metais yra numatyta Girkalių gyvenvietėje kasti naują vandens rezervuarą iki 10 arų.


 

 

 

 

________________________________________________________________________________________________________________________________

 


Klaipėdos rajono savivaldybės dėmesys ugniagesiams, pasak Klaipėdos rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko, išskirtinis visoje šalyje: Savivaldybės lėšomis perkamos gaisrinės mašinos, remontuojamos patalpos, perkami nauji specialūs rūbai.

Anot vicemerės Rūtos Cirtautaitės, nors ugniagesiams ir skiriamas didelis dėmesys, tačiau dar yra ką nuveikti jų labui: „Klaipėdos rajone šiuo metu veikia šešios ugniagesių komandos: Agluonėnų, Girkalių, Endriejavo, Plikių,  Priekulės ir Veiviržėnų. Komandose dirba po 9 ugniagesius, 1 iš jų – vyriausiasis. Judrėnuose dirba ugniagesys-traktorininkas. Praėjusiais metais rajono ugniagesiai išvyko 454 kartus: 137 kartus vykta į gaisrą gyvenamajame ir gamybos sektoriuje, 115 kartų –  į gaisrą atviroje teritorijoje, 80 kartų – į gelbėjimo darbus, 69 kartus – į kitus darbus (darbuotojų apmokymus, mokomąsias pratybas, vykimas į techninę apžiūrą ir pan.), 31 kartą – į pratybas. Dažniausiai į išvykimus vyko Priekulės ugniagesių komanda – 135 kartus, mažiausiai – Veiviržėnų ugniagesių komanda, kuri buvo išvykusi 46 kartus, o Judrėnų ugniagesys-traktorininkas 2017 metais buvo išvykęs 2 kartus. Darbo krūvis ugniagesiams yra didelis, o jų darbas – itin atsakingas, jie saugo gyventojų gyvybes ir turtą. Savivaldybė, suprasdama, kad ugniagesiai į gaisrą turi vykti gerai aprūpinti, negendančiais automobiliais, penkioms komandoms jau yra nupirkusi panaudotas, tačiau geros būklės ir gana galingas, penkias tonas vandens vežančias, gaisrines mašinas. 2016–2017 metais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis už 124,5 tūkst. eurų buvo nupirkti trys automobiliai Priekulės, Endriejavo ir Plikių ugniagesių komandoms. Šiemet už 90 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto nupirkti dar du automobiliai Agluonėnų ir Girkalių ugniagesių komandoms. Gaisrinės mašinos dar reikia Veiviržėnų ugniagesių komandai, kuri dabar į iškvietimus vyksta sena rusiška mašina, neatitinkančia šiandieninių reikalavimų. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos į įvykius pagal gautus pranešimus išvyksta daugiausiai kartų per metus ir yra tarp lyderių visoje šalyje, tačiau valstybė, skirdama dotacijas, į tai neatsižvelgia, todėl Savivaldybė skiria lėšas ir tikisi, kad ateityje visos komandos bus aprūpintos geromis gaisrinėmis mašinomis, turės kvėpavimo aparatus ir visą gelbėjimo įrangą.“

Šiuo metu reikėtų remontuoti Priekulės ir Endriejavo gaisrinių pastatų stogo dangą. Girkalių ugniagesių komandai nupirktas garažas, kuriame laikoma naujai nupirkta gaisrinė mašina, jau baigiamas suremontuoti Savivaldybės lėšomis. Visoms ugniagesių komandoms reikalinga nauja patikima įranga: GPS imtuvai, kvėpavimo aparatai, gelbėjimo darbams reikalingi diskiniai pjūklai, akumuliatoriniai atsuktuvai. „2018 m. iš Savivaldybės biudžeto rajono priešgaisrinių tarnybų darbo organizavimui skirta daugiau nei 120 tūkst. eurų. Šios lėšos ir tenka patalpų remontui, automobilių įsigijimui, įrangos atnaujinimui. Savivaldybės lėšomis remontuojamos ugniagesių komandų administracinės patalpos, garažai, pagalbinės patalpos, perkamos ir ugniagesių aprangos, tvarkomi gaisrinių pastatai. Turime užtikrinti, kad ugniagesių darbo sąlygos ir toliau nuosekliai gerėtų, o tam tik valstybės lėšų, kurios tenka beveik vien tik darbo užmokesčiui ir yra per mažos, nepakanka“, – teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

„Mūsų ugniagesiai – atsidavę savo darbui, visuomet pasiruošę gelbėti žmogų, kurį ištiko nelaimė. Norėčiau pasidžiaugti ir neseniai nuskambėjusia istorija, kai Priekulės ugniagesių komandoje budėjęs ugniagesys Vidas Rasimavičius išgelbėjo Minijoje skendusią moterį. Tai drąsus ir didvyriškas poelgis, kai pareigos jausmas nugali baimę ir leidžia išgelbėti moters gyvybę. Noriu padėkoti visiems rajono ugniagesiams už jų profesionalumą, atsakingumą bei atsidavimą“, – dėkojo mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Ernesta Strakšytė


_

skendusią moterį išgelbėjo Vidas Rasimavičius

 

 Priekulėje skendusią moterį iÅ¡gelbėjo Vidas Rasimavičius nuotrauka, foto

2018-10-10, 15.07 val., skubios pagalbos telefonu buvo pranešta apie Klaipėdos rajone, Priekulėje, Minijos upėje ties Žalgirio gatve skęstančią moterį. Jos gyvybę išgelbėjo Priekulės ugniagesių komandos ugniagesys Vidas Rasimavičius.

Kai jis atvažiavo, moteris vandenyje blaškėsi maždaug už 25 metrų nuo kranto. Ugniagesys, pririšęs prie gelbėjimo rato virvę, perdavė ją vyrui, pranešusiam apie nelaimę. „Žinojau, kad laiko turiu labai mažai, kad moteris gali bet kada panirti po vandeniu… Net plaukdamas link jos nežinojau, ar pavyks ją išgelbėti,“ – sako Vidas Rasimavičius.

Sužvarbusią ir jau visai nusikamavusią moterį jis spėjo pastverti, kol ji nepaniro į upės gelmę. Laikydamas ją ugniagesys yrėsi ir sėkmingai pasiekė krantą. „Galima tik padėkoti žmogui, kuris paskambino ir pranešė apie nelaimę. Jis taip pat padėjo ir man, traukdamas virvę, kuri buvo pritvirtinta prie gelbėjimo rato,“ – priduria ugniagesys.

Beje, plaukimo ir gelbėjimo įgūdžius šį rugsėjį V. Rasimavičius gilino Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Pasak jo, tai irgi padėjo sėkmingai atlikti gelbėjimo operaciją.

_____

Rugsėjo 1-ąją jaunimas linksminosi vienu ritmu

 

Rugsėjo 1-ąją dieną gargždiškiai ir miesto svečiai rinkosi į Jaunimo vasaros estradą, kur vyko jaunimo piknikas „ Vienu ritmu „ .Gausus būrys renginio dalyvių taip minėjo Mokslo ir žinių šventę.

Jaunimo pikniko metu  vyko gerumo akcija „ Dalinuosi gerumu“ prie kuriuos prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Renginio metu buvo rodomi animuoti, įgarsinti priešgaisrine tematika filmukai. Moksleiviams buvo užduodami klausima, priešgaisrine tematikai ir sėkmingai atsakiusiems buvo dalinami prizai. Visus būsimus ir esamus moksleivius kvietėme supažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu, gaisrine mašina ir joje esančia įranga. Mažieji daugiau čia norėjo paspausti garsinius signalus, užsidėti ugniagesio gelbėtojo šalmą ir pasipuikuoti prieš tėvelius.

___________________________

2018-06-16, jau trečius metus iš eilės Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba organizuoja mokomąsias-parodomąsias pratybas „Saugus kaimynas, saugus ir aš“, padedant Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams-gelbėtojams.

Mokomųjų parodomųjų pratybų metu ugniagesiai-gelbėtojai pasitikrina savo fizinį parengtumą, atnaujina teorines ugniagesybos ir įvairių įvykių likvidavimo žinias, populiarina ugniagesio-gelbėtojo profesiją, ugniagesybos sportą bei tiesiogiai bendrauja su žiūrovais, atlikdami prevencinį darbą, patardami, kaip saugiai elgtis gamtoje, viešose vietose, gyvenamojoje aplinkoje, kaip būtina susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką, įsirengiant dūmų detektorius, kurie tikrai išgelbės ne vieną gyvybę ir, be abejo, sukauptą turtą. Saugiai gyvenant, saugus jaučiasi ir šalia gyvenantis kaimynas. Taip pat rodomas pavyzdys kaimynams, kurie nėra linkę prisilaikyti priešgaisrinės saugos taisyklių. Norisi pasidžiaugti, kad kiekvienais metais dalyvių ir žiūrovų mokomosiose-parodomosiose pratybose daugėja. Tai rodo, kad jos reikalingos. Šiais metais į renginį atvyko Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių-gelbėtojų komanda (toliau – SPT), Kretingos SPT ugniagesių gelbėtojų komanda, Šiaulių profesinės sąjungos senjorų ugniagesių gelbėtojų komanda, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo komanda ir šių tarnybų vadovai, atstovai iš Kauno bei Jurbarko. Renginyje taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, tarybos nariai Regina Kernagienė ir Česlovas Tarvydas, Seimo narys Petras Gražulis.

   Renginio metu buvo pašventintos dvi nupirktos panaudotos, tačiau gan geros būklės MERCEDES klasės galingos, 5000 l vandens bei 500 l putokšlio vežančios gaisrinės mašinos Agluonėnų ir Girkalių ugniagesių komandoms. Jų registracijos dokumentus meras įteikė vyriausiesiems komandų ugniagesiams Vytautui Martinkui bei Kaziui Rimkui ir palinkėjo kuo mažiau gaisrų, kitų nelaimių, nuo kurių nukenčia rajono žmonės, linkėjo gerų rezultatų ir puikios nuotaikos.

Po to dalyviai sprendė testus, varžėsi kovinėje rungtyje bei traukė žarną, pripildytą vandens.

Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai rodė, kaip yra karpoma ir pjaustoma po autoįvykio mašina, kurioje prispaustas žmogus. Drąsiausiems mažiesiems žiūrovams buvo duodama palaikyti ir bandyti kirpti specialiosiomis žirklėmis, pavaikščioti po imituojamas uždūmintas patalpas, pajausti tą stresą, kuris gali atsirasti kilus tikram nelaimingam įvykiui. Norintys didžiuliu keltuvu galėjo pasikelti į 45 m aukštį ir pajausti, kaip tenka dirbti ugniagesiams-gelbėtojams tokiose sąlygose. Klaipėdos apskrities ugniagesiai žiūrovams pristatė dūmų detektorius, papasakojo apie jų įsirengimą ir veikimą. Policijos atstovai ženklino dviračius, žiūrovai, užsidėję specialius akinius, galėjo pajausti, kaip atrodo aplinka ir vaikščiojimas pavartojus alkoholį.

Šio renginio rėmėjai – Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas ir Klaipėdos rajono Bruožių kaimo bendruomenė, kuri vaišino skaniu šiupiniu, ledais ir gaiviaisiais gėrimais.

Renginio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas padėkojo visiems už dalyvavimą ir su vyriausiąja teisėja Diana Kuzminskiene įteikė prizininkams medalius bei padėkos raštus, taip pat dėkojo visiems, padėjusiems organizuoti renginį ir dar kartą palinkėjo, kad vanduo, skirtas gaisrų gesinimui, būtų naudojamas gėlių ir medelių laistymui. Renginio pabaigą paskelbė šešių gaisrinių mašinų garsiniai signalai, kurie žiūrovams sukėlė nemenką jaudulį.

______________________________________________________________

                            Klaipėdos rajono Endriejavo pagrindinės mokyklos moksleiviai į vasaros atostogas buvo palydėti Gargždų priešgaisrinės tarnybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2018 m. birželio 4 d. organizuotomis parodomosiomis-mokomosiomis pratybomis. Imituojant kilusį gaisrą mokykloje pamokų metu, buvo evakuojami moksleiviai per atsarginius išėjimus. Vieną klasę teko evakuoti per antro aukšto langą, kadangi imituojamas gaisras buvo išplitęs ir buvo užkirstas išėjimas pro duris. Streso ir įspūdžių pakako visiems, bet daugiausia emocijų patyrė mokiniai, kurie buvo evakuojami iš antro aukšto. Visi evakuoti mokiniai su mokytojais susirinko sporto aikštėje ir mokyklos direktorė Vilma Ugintienė paskelbė, kad visi moksleiviai ir mokytojai evakavosi ir yra sveiki. Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius papasakojo, kaip elgtis gaisro atveju, kaip saugiai kūrenti laužus, kepti mėsos gaminius, kaip elgtis įvairių nelaimių atvejais. Antroji pratybų dalis vyko prie Kapstato ežero. Mokiniams buvo rodoma, kaip gelbėti skęstantį, kaip jį gaivinti. T. Taučius papasakojo, kaip saugumo taisyklių būtina laikytis, kaip ir kur saugiai maudytis, kaip padėti skęstančiajam kol sulauks pagalbos.

Manome, kad tokios saugumo prevencinės pratybos prieš moksleivių vasaros atostogas duoda daug naudos nepasimetant pamačius į nelaimę pakliuvusį draugą ar kitą žmogų, tuo pačiu daugiau sužinant, kaip elgtis pačiam pakliuvus į nelaimę.

______________________________________________________________________________________________________________________________

Aktyviai dalyvaukime prevencinėje akcijoje „Gyvenkime saugiai „

                                   Nuo vasario mėnesio iki metų pabaigos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šalyje organizuoja prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai ketina aplankyti apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų visoje Lietuvoje, Klaipėdos rajone numatyta aplankyti 3500 būstų, konsultuoti gyventojus ir teikti jiems praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais. Svarbiausias šios akcijos tikslas – ugdyti saugios gyvensenos įpročius, gerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą ir skatinti gyventojus namie įsirengti autonominius dūmų detektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis 2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m. jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės ( 2016 m. – 101 ), iš jų 3 vaikai, o 181 gyventojas patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus. Praėjusiais metais miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50. Daugiausia žmonių žuvo Kauno – ( 20 gyventojų ) ir Šiaulių ( 20 gyventojų ), o mažiausiai – Tauragės ( 2 ), Telšių (2 ), Kaune (11 ), Vilniuje ( 8 ), Radviliškio rajone ( 5 ), Panevėžio ( 4 ), Biržų ( 4 ), Klaipėdos r. praeitais metais žuvusių nebuvo. Remiantis gaisrų statistika, kaimiškuose vietovėse žmonių žūsta daugiau nei miestuose, tačiau 2017 m. miestuose žuvo 3 gyventojai daugiau.  Kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau, pats efektyviausias būdas yra įsirengti autonominius dūmų detektorius. Pernai šalyje, suveikus šiems detektoriams, išgelbėta ne viena gyvybė. Neretai gaisrai kyla naktį, tad, turint šį prietaisą namuose, šaižus jo garsas prikelia iš miego ir tragedijos dažniausiai pavyksta išvengti.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai yra numatę aplankyti ne mažiau  kaip 720 būstų. Ši akcija prasidės nuo 2018 m. balandžio 1 ir tęsis iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Kaip ir praėjusiais metais, ugniagesiai, lankydami gyventojus, domėsis, ar tvarkingos krosnys, elektros instaliacija, ar valomi dūmtraukiai, nes dažniausiai gaisrai gyvenamuosiuose namuose ir kyla dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.

________________________________________________________________________________________________________________________________

Kovo 11-ąją, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti, Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai-gelbėtojai dalyvavo  Lietuvos vėliavos nešime rajono centre Gargžduose. Vėliavos ilgis nusitiesė 250 metrų.

Įspūdingai atrodė banguojanti Lietuvos vėliava, o prisilietimas prie jos visiems mums priminė, kad esame laisvi ir kuriame tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu gyventi.

2018-03-12

______________________________________________________________________________________________________________________________________

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

PRIEŠGAISRINĘ TARNYBĄ APLANKĖ SVEČIAI

 

Praėjusią savaitę tarnyboje lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius jo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis ir Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

Svečiai aplankė Veiviržėnų ugniagesių komandą, susipažino su turimomis gaisrinėmis mašinomis, patalpomis, įvertino ugniagesių darbo ir buities sąlygas, kalbėjosi su ugniagesiais, išklausė jų pageidavimą įsigyti šių dienų reikalavimus atitinkančią gaisrinį transportą ir gelbėjimo įrangą (kvėpavimo aparatus, diskinį pjūklą, akumuliatorinį atsuktuvą, plėstuvus, žirkles metalui karpyti, moto pompą prie vandenvežio). Ugniagesiai pageidavo, kad būtų numatytos dotacijos mokėjimui už dirbtus viršvalandžius bei įrangos pirkimui.

Taip pat svečiai aplankė Judrėnų savanorius ugniagesius, kurie, apsirengę kovinėmis aprangomis, parodė turimą inventorių, techniką, kuri veža 3,5 tonos vandens, tad, kilus gaisrui Judrėnuose ar aplinkiniuose kaimuose, jie į pagalbą atvyksta pirmieji. Taip pat savanoriai ugniagesiai turi galimybes reikalui esant šalinti nuo kelių audrų išverstus medžius.  Žiemos metu savanoriai ugniagesiai su turima technika nuvalo kelius prie vandens telkinių, padeda nuvalyti kelius į daugiavaikių šeimų bei senyvo amžiaus gyventojų sodybas. Judrėnų savanoriai ugniagesiai tiki, kad ir jie artimiausiu metu irgi įsigis šiuolaikišką gaisrinę techniką.

Svečiai padėkojo ugniagesiams ir savanoriams už nepriekaištingą darbą gesinant gaisrus, dalyvavimą kituose įvykiuose gelbstint žmonių gyvybes ir turtą. Džiaugėsi dalyvavimu švietėjiškoje veikloje – prevencinėje akcijoje „Kūrenkime saugiai“,  kurios metu buvo aplankyta 242 rajono gyventojų būstai.

____________________________________________________________________________________________________________________________________

   Lietuvos šimtmečio šventė Veiviržėnuose

                           Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba  su savo atributika dalyvavo Lietuvos šimtmečio šventėje Veiviržėnuose. Rajono bendruomenė turėjo galimybę susipažinti su reklamine palapine, stendais, lankstinukais bei palapinėje rodomais animuotais įgarsintais filmukais priešgaisrine tematika. Ugniagesiai bendravo su Veiviržėnų miestelio gyventojais ir svečiais, mokiniais, dalino lankstinukus, pasakojo, kaip saugiai elgtis namuose, gamtoje, ką reikia daryti įvykus nelaimei.

Norintys galėjo apžiūrėti šiuolaikiškas gaisrines mašinas, gelbėjimo įrangą.

 

 

___________________________________________________________________________________________________________________________

Įsigaliojus naujam LR Darbo kodeksui, visose biudžetinėse įstaigose turi būti sudarytos kolektyvinės sutartys su išrinktomis darbo tarybomis arba su įstaigoje veikiančia profsąjunga.

Kadangi Klaipėdos rajono priešgaisrinėje tarnyboje dirbančių ugniagesių-gelbėtojų yra dvidešimt septyni profsąjungos nariai iš penkiasdešimt keturių, tai kolektyvinė sutartis sudaryta su profsąjunga. Minėti ugniagesiai yra įstoję į Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimą, todėl 2018 m. vasario 10 d. Šiauliuose pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Algio Lisausko ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko. Ši kolektyvinė sutartis galioja visiems priešgaisrinėje tarnyboje dirbantiems ugniagesiams-gelbėtojams.

___________________________________________________________________________________________________________________

Lapkričio 8–9 d. vyko Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atitikties vertinimas. Atlikus patikrinimą, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Plikių ugniagesių komandoje buvo surengtas susirinkimas, kuriame dalyvavo šios komandos darbuotojai, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius.

Susirinkimo metu buvo aptarti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atitikties patikrinimo bei pasibaigusios akcijos „Kūrenkime saugiai“ rezultatai. T. Taučius padėkojo ugniagesių komandos darbuotojams už iniciatyvą ir sumanumą vykdant akciją. Jis teigė, jog keliamas ugniagesių profesionalumas ir dėmesys gaisrų prevencijai tiesiogiai turi įtakos gyventojų saugumui.

Akcijos metu aplankytas 651 būstas. Daugiavaikiams ir vyresnio amžiaus būstų savininkams sumontuota 50 dūmų detektorių, kurie buvo įsigyti Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus lėšų. Už savivaldybės lėšas taip pat spausdinami plakatai, lankstinukai bei įsigyta palapinė, projektorius, stendų, suolų, stalų švietėjiškai veiklai vykdyti.

IMG-0041c160a001e408a86c10139c1a69de-V


AKCIJA „KŪRENKIME SAUGIAI“

            Vykdyta akcija „Kūrenkime saugiai“, kurią organizavo Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir komandose dirbantys ugniagesiai-gelbėtojai (rugsėjo–lapkričio mėnesiais) jau baigiasi. Akcijos metu aplankyta 242 būstų.  50 daugiavaikių ir vyresnio amžiaus būstų savininkams padovanojome ir įmontavome 50 dūmų detektorių. Akcijos metu bendravome su gyventojais: pastebėję pažeidimus, paaiškinome, patarėme ir priminėme, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Apsilankymų metu apžiūrėjome dūmtraukių būklę, matomus krosnių įskilimus, plyšimus, ar tvarkingos krosnių durelės, ar ant krosnių ir šalia jų nėra degių medžiagų, ar grindys ir sienos aplink krosnį apsaugotos nedegiomis medžiagomis. Atkreipėme dėmesį į  elektros instaliacijos gedimus, ar tvarkingi elektros laidai, perspėjome, kad į vieną elektros lizdą negali būti įjungta keli buities prietaisai, kad negali būti paliktas įjungtus telefono įkroviklis. Pastebėję minėtus pažeidimus, gyventojams patarėme, ką reikia taisyti, norint išvengti nelaimės. Gyventojams priminėme sutvarkyti ir  išvalyti dūmtraukius ir krosnis, perspėjome, kad nepaliktų kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleistų juos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Perspėjome, kad draudžiama kūrenti atidarytomis durelėmis, laikyti malkas ir kitą krosnių kurą arčiau kaip 1 metras nuo pakuros, o degi grindų ir sienų danga apie krosnį būtų apsaugota nedegiomis medžiagomis, perspėjome, kad nelaikytų kitų degių medžiagų arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių bei elektrinių šildytuvų. Aplankėme daug pensinio amžiaus gyventojų, vienišų senelių, socialiai remtinų šeimų.

                       Manome, kad mūsų ugniagesių apsilankymai ir priminimai padės apsaugojanti gyventojų turtą nuo gaisrų, kurie kyla dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių bei kūrenimo taisyklių pažeidimų.

Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnybos pataria saugoti savo ir kitų turtą nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų, padėti vieni kitiems nelaimės atveju, kad gaisrai nesugadintų nuotaikos ir be nuostolių sulauktume artėjančių didžiųjų metų švenčių.


Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba pagerbta už nepriekaištingą darbą!

 

Spalio 26 d. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šešių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovams ir jų atstovams įteikė padėkos raštus už nepriekaištingą darbą. Tarp įvertintų ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuriai vadovauja Stanislovas Virbauskas.

Susitikimo metu įvertinti ugniagesių pasiekimai užtikrinant rajonų gyventojų saugumą, aptarti strateginiai planai, 2018 metų biudžeto formavimo galimybės bei su tuo susijusios problemos. Sprendžiant rajonų priešgaisrinių tarnybų finansavimo klausimus, Klaipėdos  rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai atstovavo finansinės ir ūkinės veiklos specialistė Diana  Kuzminskienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos informacija

Ugniagesiai pas ministra


AKCIJA – KŪRENKIME SAUGIAI!

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba nuo 2017 m. rugsėjo 25 iki spalio 15 dienos vykdys akciją „Kūrenkime  saugiai„ .

Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Lankydami gyventojus, atkreipsime dėmesį į krosnių ir dūmtraukių būklę, matomus elektros instaliacijos gedimus bei dūmų detektorių (ne)buvimą.

Akcijos metu sieksime aplankyti pensinio amžiaus gyventojus, vienišus senolius, socialiai remtinas šeimas bei jiems dovanosime Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis įsigytus dūmų detektorius.  Atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir prevencijos darbuotojai paaiškins, patars ir primins kaip gyventi šiltai ir saugiai.

Ugniagesių gelbėtojų tikslas – ne bausti, bet padėti gyventojams ir esant būtinumui suteikti pagalbą, todėl labai prašome gyventojų geranoriško bendravimo su savo pareigą atliekančiais akcijos vykdytojais – Klaipėdos rajono savivaldybės ir Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiais gelbėtojais.

SAM_4073


MOKOMOSIOS – PARODOMOSIOS PRATYBOS

ŽINAU DAUGIAU – GYVENU SAUGIAU

               Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai- gelbėtojai atnaujino savo teorines ir praktines žinias mokomosiose-parodomosiose pratybose „Žinau daugiau – gyvenu saugiau“.

               Praėjusį šeštadienį Klaipėdos rajone Endriejavo seniūnijoje prie Kapstato ežero jau antrus metus iš eilės buvo organizuotos Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų mokomosios-parodomosios pratybos. Tokiose pratybose yra atnaujinamos ugniagesių-gelbėtojų teorinės ir praktinės žinios, įvertinamas fizinis jų pasirengimas, propaguojama ugniagesio-gelbėtojo profesija bei ugniagesybos sportas.  Šiais metais pratybose dalyvavo gausesnis ugniagesių- gelbėtojų būrys, Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai, o geras oras sukvietė didelį būrį žiūrovų. Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, tarybos narys Česlovas Tarvydas, Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

SAM_4071

Mažuosius ir suaugusius žiūrovus Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai mokė, kaip saugiai elgtis namuose, gamtoje, padėti ištikus nelaimei, kaip gesinti pirminius ugnies židinius, padėti skęstančiam, nerizikuojant savo sveikata ir gyvybe.

SAM_4053

SAM_4060

Mokomosiose-parodomosiose pratybose dalyvauti atvyko Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda,

Photo0099

Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos komanda, svečiai iš Kauno bei šešios mūsų rajono ugniagesių komandos. Ugniagesių komandų vadovai  sprendė testus,

SAM_4001

iš kurių 90 proc. buvo iš priešgaisrinės saugos ir 10 proc. – bendrųjų gebėjimo klausimų. Komandos savo jėgas išbandė kovinės trasos tiesimo rungtyje.

SAM_4019

Šiai rungčiai atlikti reikalingos geros teorinės ir praktinės žinios bei fizinis parengtumas. Šioje rungtyje aštuonios komandos sunaudojo virš dešimt tonų vandens. Po to vyko žarnos, pripildytos vandens, traukimo varžybos.

Photo0114

Šiose varžybose virė įnirtinga kova, nes ši rungtis reikalauja ištvermės ir fizinio pasirengimo.

                  Vertinimo komisija buvo sudaryta iš keturių narių (pirmininkė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ūkinės ir finansinės veiklos specialistė Diana Kuzminskienė).

SAM_4009

Geriausiai testus išsprendė Agluonėnų ugniagesių komandos vyriausiasis ugniagesys Vytautas Martinkus, be to, ši komanda, komisijai suvedus rezultatus, tapo antrosios vietos nugalėtoja. Endriejavo ugniagesių-gelbėtojų komandai, atidavusiai visas jėgas, atsilikusiai dviem taškais, atiteko trečioji vieta. Kovinės trasos tiesimo rungtyje laimėjo Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda. Suvedus rezultatus, ji surinko daugiausiai taškų ir jai atiteko pirmoji komandinė vieta. Žarnos, pripildytos vandens, traukimo rungtyje nenugalimi buvo Kretingos rajono ugniagesių-gelbėtojų komanda, antroji vieta atiteko Plikių ugniagesių-gelbėtojų komandai.  Kovinės trasos tiesimo rungtyje antrą vietą iškovojo Priekulės ugniagesių-gelbėtojų komanda.

                Renginyje vyravo gera nuotaika. Didžioji dalis ugniagesių į renginį atvyko su savo šeimomis. Geras oras pritraukė daug žiūrovų, kurie buvo įtraukiami į parodomuosius gelbėjimo  darbus. Renginio tikslai pasiekti, renginyje dalyvavę bendruomenės nariai liko patenkinti parodomaisiais gelbėjimo darbais, sportinėmis varžybomis.

                 Lėšos dalyvių maitinimui  buvo skirtos iš Mero fondo. Renginio dalyvius ir svečius skaniu šiupiniu vaišino Klaipėdos rajono Brožių virtuvė, kuri kartu buvo ir renginio rėmėja (vadovė Vida Riaukiene).  Renginį taip pat rėmė Endriejavo miestelio verslininkai Laima ir Simas Martinkai bei Mantas Virbauskas. Romansus renginio dalyviams ir svečiams dovanojo Gargždų kultūros centro Retro grupė (vadovas Vidmantas Radavičius).

Photo0131


KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE NUOLAT GERINAMOS UGNIAGESIŲ DARBO SĄLYGOS

           Visoje Lietuvoje nuskambėjusi istorija, kuomet į Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje esančiame nuosavame name kilusį gaisrą ugniagesių susidėvėjusį, morališkai pasenusį gaisrinį automobilį stūmė patys miestelio gyventojai ir, laiku nesuteikus pagalbos, gaisre žuvo žmogus, parodė prastą savivaldybių ugniagesių situaciją. Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybėje dėmesys ugniagesiams – išskirtinis. Nuolat stengiamasi gerinti jų darbo sąlygas, atnaujinti techniką.

Galima tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį rajono ugniagesiams ir tokia istorija mūsų rajone pasikartoti neturėtų. Kai Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys: seniūnijose esančios ugniagesių komandos dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

Savivaldybės lėšomis remontuojamos ugniagesių komandų administracinės patalpos, garažai, pagalbinės patalpos, perkamos ir ugniagesių aprangos. Taip pat Savivaldybė skiria lėšų ir susidevėjusių ugniagesių automobilių keitimui. 2016–2017 metais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis už 124,5 tūkst. eurų buvo nupirkti trys automobiliai Priekulės, Endriejavo ir Plikių ugniagesių komandoms.

Didelė dalis šių darbų įvyko dėl Klaipėdos rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko iniciatyvumo. Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, pradėjęs dirbti 2014 metais, iškart kartu su Savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, Tarybos nariais Regina Kernagiene bei Česlovu Tarvydu aplankė rajono ugniagesių komandas. Įvertinus esamą situaciją, buvo paruoštas 3 metų planas. Per šį laikotarpi turėjo būti atlikti einamieji remonto darbai, įsigyta ugniagesių kovinė ir darbinė apranga, avalynė, perkami panaudoti šiuolaikiški ugniagesių automobiliai.

„Šiandien norisi pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Tarybos narių pritarimu, skiriant lėšas taip reikalingas gyventojų saugumui užtikrinti, galime sakyti, kad Klaipėdos rajone galima gyventi ne tik geriau, bet ir saugiau. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos atsinaujina: komandose atlikti einamieji garažų ir pagalbinių patalpų remonto darbai, Priekulės, Endriejavo, Plikių ugniagesių komandoms nupirkti panaudoti, tačiau geros būklės, šių dienų reikalavimus atitinkantys ugniagesių automobiliai. Priekulės ir Girkalių ugniagesių komandų patalpos prijungtos prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, trijų garažų medinės durys pakeistos pakeliamais vartais, pakeisti keturi susidėvėję kieto kuro katilai, prie keturių ugniagesių komandų pastatų pastatytos malkinės, atnaujinta kovinė ir darbinė apranga, avalynė. Vyko ugniagesių mokymai ugniagesio kvalifikaciniam pažymėjimui gauti, pirmosios pagalbos teikimo ir darbo saugos mokymai.  Nuo 2014 m. ugniagesiai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dotacijų kiekvienais metais gauname vis mažiau, džiaugiamės, kad Savivaldybė skiria lėšų ir taip pristabdomas kaimo ugniagesių komandų žlugdymas“, – pasakojo Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Kaimo ugniagesiams teko kovoti ir dėl savo išlikimo. Pagal anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Stanislovo Virbausko, Klaipėdos rajonas, palaikomas Savivaldybės, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po 9 darbuotojus. Tokiu būdu buvo pasiekta, kad į iškvietimus vyktu du ugniagesiai. Pagal PAGD planą, budėti turėjo tik vienas profesionalas, o jam talkinti – iš namų tiesiai į įvykio vietą atvykęs savanoris.

Nors daug darbų ugniagesybos srityje rajone jau padaryta, tačiau darbų dar liko. Pasak Stanislovo Virbausko, reikia dar labiau gerinti ugniagesių darbo ir buities sąlygas, spręsti klausimą dėl jų mažų atlyginimų, kad būtų galima pritraukti jaunesnių darbuotojų. Dar reikia pakeisti susidėvėjusius automobilius Girkalių, Agluonėnų, Veiviržėnų ugniagesių komandose. Reikia sutvarkyti gaisrinių pastatus Priekulėje, Endriejave, Agluonėnuose.

„Visus sprendžiamus klausimus deriname su mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, kuri ne kartą lankėsi ugniagesių komandose ir puikiai žino, ko trūksta komandoms. Įvairius klausimus deriname ir sprendžiame su Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Edgaru Kuturiu, kartu su juo dalyvaujame pasitarimuose, sprendžiant finansinius ir darbo organizavimo klausimus. Tikimės, kad Savivaldybės taryba ir toliau skirs lėšų minėtų darbo priemonių įsigijimui, pastatų remontui, transporto priemonių įsigijimui“, – teigė S. Virbauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, pavaldžia Vidaus reikalų ministerijai, atlieka mokomąsias pratybas, dalyvauja prevencinėse akcijose, tobulina ugniagesių pasiruošimą tikrindami jų teorines žinias. Savivaldybės ugniagesių komandos pagal išvykimų teikti pagalbą skaičių yra vienos iš lyderių Lietuvoje (per 2016 m. − 508 išvykimų).

Ernesta Strakšytė

 


KAIMO UGNIAGESIŲ REFORMA UŽSTRIGO

Vida Tavorienė

2017-04-19

 

Pastaraisiais metais kaimo ugniagesiai kovojo dėl savo išlikimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) siekė smarkiai praretinti kaimuose ir miesteliuose dirbančių ugniagesių tinklą, o gaisrams gesinti kvietė savanorius. Tačiau dabar pertvarka stabdoma, sumažintos ugniagesių komandos vėl atkuriamos arba formaliai įregistruojami kaip savanoriai jau dirbantys profesionalai.

Pertvarką sustabdė

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kaimuose ir miesteliuose sumažinus ugniagesių ne vienu atveju taip ir atsitiko. Žmonės pasakoja istorijas, kaip, panaikinus vietoje buvusias gaisrines, į gaisrą iš toliau atvykusiems ugniagesiams tekdavo gesinti jau tik nuodėgulius.

Nuo praėjusių metų pabaigos kaimo ugniagesių reforma įjungė atbulinę pavarą. „Atleisti žmonės grįžta į darbą, atkuriamos ugniagesių komandos savivaldybėse. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet visa visuomenė“, – konstatavo Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis.

Pagal anksčiau PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Taip pat savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. PAGD planavo iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažinti šioje struktūroje dirbančių ugniagesių.

PAGD vadovai aiškino, kad valstybė neišgali išlaikyti sukurto savivaldybių ugniagesių komandų tinklo, ir siūlė išeitį – gaisrų gesinimą patikėti savanoriams (jiems už darbo valandą, degalus ir kt. tenka apie 6 eurus). Reikia pripažinti, kad prieš pertvarką pasisakė patys ugniagesiai, jos nepalaikė ir dauguma merijų.

„Reformos sumanytojai buvo atitrūkę nuo tikrovės. Kaimuose liko tik senukai ir tie, kurie „bambalius“ apsikabinę vaikšto. Kiti, jeigu neemigravo, tai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, važiuoja dirbti į didesnius miestus. Ūkininkai taip pat savo darbuose paskendę. Iš kur atsiras tų savanorių, kurie galėtų gesinti gaisrus?“ – kabinetuose gimusias pertvarkas kritikavo vieno miestelio gyventoja.

Kaimo žmonės piktinasi, kad, politikų manymu, provincijoje neapsimoka išlaikyti mokyklas, ambulatorijas, paštą, gaisrines. Anot jų, gal vertėtų paskaičiuoti, ar mokesčių mokėtojams apsimoka išlaikyti tiek Seimo narių, Vyriausybę ir galybę biurokratų prikimštų įstaigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas teigė, kad jų rajonas, palaikomas vietos merijos, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po devynis darbuotojus. Tokiu būdu buvo atstovėta, kad budėtų ir į iškvietimus vyktų du ugniagesiai. Pagal PAGD planą budėti turėjo vienas profesionalas, o savanoris iš namų turėjo vykti tiesiai į įvykio vietą.

Savanoriai ne savo noru

S.Virbauskas pasakojo, kaip buvo gausinamas ugniagesių savanorių būrys. „Skelbiama, kad Lietuvoje yra apie 1 000 ugniagesių savanorių, tačiau kiek tarp jų tikrų savanorių iš bendruomenių? Manau, tebus vos kelios dešimtys. Mūsų rajone yra tik trys. Labiausiai nuo centro nutolusioje gyvenvietėje savivaldybė pati išlaiko vieną ugniagesį, kuris turi gaisrui gesinti paruoštą traktorių. Trys jo giminaičiai yra savanoriai. Tai tikroji savanorystė“, – aiškino pašnekovas.

Ugniagesiai sutaria, kad savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nemato galimybių, kaip ją dabartiniame ištuštėjusiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. „Gaisrus gesinti pasiryžęs savanoris turi būti fiziškai pajėgus, nes jam tenka atsakingas ir pavojingas darbas. O kaime beveik vieni senukai. Be to, savanoriai gali būti geri talkininkai, kai dega miškai, durpynai. O kai reikia staigiai reaguoti, būtini profesionalai. Vokiečiai stebisi, kad mes griauname seniai ir gerai veikiančią sistemą ir skubame perimti kitokią patirtį“, – sakė S.Virbauskas.

„Ugniagesys, vienas važiuodamas į gaisrą, turi stebėti kelią, kalbėtis telefonu. Tokia tvarka pažeidžia darbo saugą. O ką daryti vienam atvykus į vietą, kol nėra savanorio? Tikrai nėra ko tikėtis, kad pabudintas naktį ar pakviestas iš darbo savanoris atvyks greitai. Kaimyniniame rajone pasimokyta, kaip iškviestas vienas ugniagesys negalėjo padėti į duobę įkritusiai moteriškei“, – aiškino klaipėdietis ir pridūrė, kad, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, iškyla ir atsakomybės klausimas.

Apgailėtinos sąlygos

S.Virbauskas sutinka, kad reikia stiprinti ugniagesių tinklą kaimuose. „Žmonės – ne sraigės, savo namų ant nugarų į užsienį neišsinešė. Likę namai dega, daugėja įvairių nelaimingų atvejų, kai ugniagesiams tenka vykti gelbėti. Pernai mūsų rajone apie 40 proc. padaugėjo iškvietimų. Aišku, čia pajūris, daugiau audrų, potvynių, be to, eina autostrada, taip pat čia turime bene didžiausius šalyje kolektyvinius sodus. Tad darbo pakanka“, – aiškino pašnekovas.

Klaipėdos rajono ugniagesių vadovu 2014 metais tapęs vyras sakė, kad ugniagesiai dirbo apgailėtinomis sąlygomis – apleistos patalpos, senos mašinos ir susidėvėjusi apranga – tokia buvo ugniagesių kasdienybė. „Kreipiausi į savivaldybės vadovus, radome bendrą kalbą. Per pastaruosius metus susitvarkėme pastatus, įsigijome tris šiuolaikiškas senokas, bet dar geras gaisrines mašinas. Aprengėme ir apdraudėme ugniagesius“, – pasakojo S.Virbauskas.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius apgailestavo, kad ugniagesiams tenka kautis dėl atlyginimų. „Kylant minimaliai algai, savivaldybių ugniagesiams turėjo padidėti uždarbis. Įvedė naują tvarką – reikia atlikti vertinimą, bet negali įvertinti labai gerai, nes nėra pinigų algai pakelti. Nėra pinigų ir viršvalandžiams apmokėti. Plika akimi matyti, kad abejotinos vertės projektams valstybė taško milijonus, o savo žmonėms jų nėra. Tuščiakalbystės daugėja, o esmės nematome. Todėl taip ir gyvename“, – nusivylimo neslėpė ugniagesys.

Savanorių neatsirado

Kęstutis Lukošius, PAGD direktorius

Iš tikrųjų reforma nebuvo sklandi. Savivaldybių ugniagesių komandos likusios nuo kolūkių laikų, o Vakaruose yra savanorių pajėgos. Norima ir Lietuvoje tokias turėti. Buvo pasirinkta mažinti profesionalių ugniagesių skaičių didinant savanorių gretas. Dabar situacija tokia, kad kai kur ugniagesių sumažėjo, o tikrų savanorių iš bendruomenių neatsirado. Yra taip, kad apskrityje vos 2–5 tikri savanoriai, o kiti tiesiog kaip savanoriai įregistruoti tie patys dirbantys ugniagesiai. Savanorystė labiau aktuali regionams, tačiau nebuvo įvertinta, kad ten mažiau žmonių, kurie galėtų tam skirti laiko.

Kad gaisrų gesinimas išliktų tinkamo lygio ir būtų užtikrinta tinkama sauga, ugniagesių pajėgos dabar nėra mažinamos. Bet reikia ieškoti priemonių, kaip pritraukti daugiau tikrų savanorių. Aišku, to negalima daryti per prievartą.

Padidinti atlyginimų ugniagesiams, kaip numatyta pasikeitusiuose teisės aktuose, negalime, nes tam nebuvo skirta lėšų iš biudžeto. Tą reikalą dabar sprendžiame ir viliamės, kad bus gauta papildomų lėšų.

Nepakeis profesionalų

Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais

Situacija nėra vienareikšmiška, nes rasti savanorių gana sudėtinga. Dažnai jais tapo patys ugniagesiai. Jų atsirado ir iš bendruomenių, tačiau nedaug.

Buvo pasirinktas įdomus reformos kelias. PAGD siūlė dirbtinai mažinti savivaldybių ugniagesių skaičių ir į jų vietą priimti savanorius. Tokia pertvarka netinkama, nes kažin ar tokiu būdu būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga. Dabar kol kas aiškių PAGD veiksmų nesimato. Savivaldos vizija – sukomplektuota 9 profesionalių ugniagesių komanda, mes siūlėme ją padidinti iki 10 asmenų.

Aišku, kad savanorystės idėja gera, ugniagesių savanorių gali būti daug. Bet jie negali pakeisti profesionalių ugniagesių.

Reforma nevyko

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras

PAGD reforma praktiškai nevyko. Naujas PAGD vadovas turės pateikti pertvarkos viziją. Mes norime konsoliduoti bendrąsias funkcijas vykdančius padalinius (buhalteriją, teisininkus ir kt.) ir stiprinti ugnies gesinimo bazę. Kiekviename miestelyje po ugniagesių vadovą, pavaduotoją ir sekretorę neturėtų likti.

Kitas svarbus akcentas – savanorystės stiprinimas. Suprantama, turėti 7–8 ugniagesių brigadas ne visada racionalu. Ugniagesiai savanoriai būtų ženkli pagalba. Nebūtinai jais turėtų būti jauni stiprūs vyrai. Juk savanorijos spektras labai platus. Reikia šviesti visuomenę, skatinti socialinę atsakomybę, aiškinti prevencines priemones. Tai nebuvo rimtai daroma, buvo dirbtinai sudaromi savanorių sąrašai. Aišku, reikia pripažinti, kad savanoriai bus tik pagalbininkai, jie neatstos profesionalių ugniagesių.

Galima būtų pasitelkti ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgas, tačiau tai jautrus klausimas. Reikia įvertinti jų interesus ir galimybes. Kita vertus, ir dabar krašto apsaugos pareigūnai padeda gesinti didelius gaisrus.

Statistika

PAGD duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kilo 10 041 gaisras – 16,4 proc. mažiau, palyginti su 2015–aisiais. Gaisrų metu žuvo 101 žmogus. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 63. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 260 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau.

2017 m. iki kovo 30 d. ugniagesiams teko gesinti 2576 gaisrus, kurių metu žuvo 41 žmogus. Miestuose žuvo 19 žmonių, o  miesteliuose ir kaimo vietovėse – 22.

2017 metais iš valstybės dotacijų yra išlaikomos 279 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos. Jose dirba 2511 ugniagesių ir skyrininkų. 2016 metų gruodžio 31 d. duomenimis 204 etatai buvo nesukomplektuoti (arba neįsteigti).

2017 metų sausio 1 d. duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra sudariusios 1034 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gaisrų gesinime, ir 224 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje.

 


 Šių metų, balandžio 5 dieną, seime, vyko susitikimas su seimo vice pirmininke Rima Baškiene ir LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikimo tikslas, savivaldybių ugniagesių finansavimo ir tolimesnės veiklos planai, bei statutinių pareigūnų finansinio neatitikimi klausimas, vykdant vidaus tarnybos statuto nustatytą viršvalandžių apmokėjimą ir vertinimą. Susitikime dalyvavo: Vytas Kaziliūnas – PAGD direktoriaus patarėjas, Laimonas Tubis – LGSA savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas , Algis Lisauskas – LUGPSS pirmininkas, Juozas Pocius – ŠAUGPS pirmininkas, Diana Kuzminskienė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos finansinės ir ūkinės veiklos specialistė, Arvydas Gužauskas – Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas, Stasys Lembertas – Šiaulių rajono savivaldybės ugniagesys- gelbėtojas, Arūnas Veselis -Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiasis ugniagesys.

             Susitikimo metu buvo aptartos ugniagesiams ypač aktualios problemos, kurios eilę metų nesprendžiamos. Kaip pagrindinė, iki šiol neišspręsta, nurodyta problema – nepakankamas finansavimas. Tai liečia tiek statutinius ugniagesius tiek savivaldybių ugniagesius.   Trūkstant lėšų nepilnai sukomplektuotos komandos, viršvalandžiai kompensuojami poilsio laiku ir tenka dirbti po vieną ugniagesį. Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas Arvydas Gužauskas pastebėjo, kad tai pačiai VRM sistemai priklausantys statutiniai darbuotojai tokie kaip ugniagesiai ir policininkai gauna nepagrįstai skirtingą darbo užmokestį. Tuo klausimui, tarpininkaujant LVŽS frakcijos seniūnui, Ramūnui Karbauskiui, bus kreipiamasi išaiškinimo. Aktyvią pagalbą teikė ir pažadėjo teikti seimo vice pirmininkė Rima Baškienė. Pastarieji pasidžiaugė, kad pagaliau rasti bendri norai tarp PAGD-o ir profesinių sąjungų.

             Kaip vienas iš sprendimų būdų pasiūlytas teisės aktų tobulinimas bei bendradarbiavimas tarp departamento, profsąjungos, asociacijos bei priešgaisrinių tarnybų


Ugniagesių komanda Plikiuose sulaukė modernaus automobilio

                Žiemišką kovo 7-osios rytą Plikiuose sklandė džiugi nuotaika – ugniagesių komandai Savivaldybės atstovai perdavė naudoto, bet šiuolaikiško ir visus europinius reikalavimus atitinkančio automobilio „Mercedes“ raktelius. Sirenų gaudesiu naujoji transporto priemonė pasitiko susirinkusius ugniagesius, valdžios atstovus, Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos moksleivius.

 Parašė  Agota Rimkuvienė

  •                                 Mercedec

Endriejave – naujas ugniagesių automobilis

           Gruodžio 13 dieną Klaipėdos rajone Endriejavo miestelyje buvo pristatytas naujasis Endriejavo ugniagesių komandos automobilis. 

          Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, simboliškai perdavęs naujo automobilio raktelius ir dokumentus vyriausiajam Endriejavo ugniagesių komandos ugniagesiui Pranui Žemguliui.

               Savivaldybės lėšomis įsigytas naujasis ugniagesių automobilis „Mercedes“ taps dideliu paskatinimu ugniagesių komandai bei padės greičiau reaguoti į iškvietimus. Taip pat Endriejavo ugniagesiai nelaimės atveju galės labiau padėti ir kitoms seniūnijoms, savivaldybėms. Naujasis automobilis talpina net 5 kubus vandens, kai senajame tilpo tik 1,6 kubo, taigi pagalba nukentėjusiesiems bus ne tik greitesnė, bet ir kokybiškesnė. Pasidžiaugta ir ugniagesių pastangų dėka suremontuotomis jų patalpomis.

                  Ugniagesius sveikino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys. Savivaldybei už pagalbą ugniagesiams bei naują automobilį dėkojo Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, kuris džiaugėsi, kad nuo šiol čia gyventi bus ne tik gera, bet ir saugu. Endriejavo žmonių vardu padėką išreiškė ir Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kuri pasidžiaugė ir jaunaisiais ugniagesiais savanoriais bei apdovanojo juos saldžiomis dovanomis. Endriejavo parapijos klebonas kunigas Stasys Šlepavičius pašventino naująjį automobilį, kad jis padėtų gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, kad juo būtų atliekami tik geri darbai.

                    Naująjį automobilį panoro pamatyti ir Endriejavo bei Gargždų „Kranto“ pagrindinių mokyklų mokiniai. Tarp jų buvo ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos pirmokė Kotryna Lenkšaitė, praėjusią savaitę išgelbėjusi Minijos upėje skendusią draugę. Apie plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusią istoriją papasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius. Kotryną už jos didvyrišką poelgį, kai ji, supratusi, kad į upę įslydusios draugės neišgelbės pati, išbėgo ieškoti pagalbos, apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas bei Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė.

             Kol žaibiškai į nelaimę reagavusi Kotryna ieškojo pagalbos, tuo metu netoliese buvęs Egidijus Kazlaučiūnas, pastebėjęs bėgančią pusnuogę mergaitę, puolė prie upės ir išvydęs vandenyje esančią mažametę šoko į vandenį ir ją ištraukė. Šis vyras taip pat buvo apdovanotas.

                 Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys – seniūnijose esančios ugniagesių komandos, sudarytos iš ugniagesių ir savanorių, dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas, pritraukti naujų savanorių.

 Ernesta Strakšytė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA


                      PREVENCINĖ AKCIJA „SAUGUS BŪSTAS“                             2016 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijoje Endriejave Ir Žadeikių kaime vyko prevencinė akcija „Saugus būstas“. Akcijoje dalyvavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas, vidaus tarnybos majoras Arūnas Armalis, poskyrio vyresnysis inspektorius, vidaus tarnybos kapitonas Kęstutis Sadauskis, Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesys gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis Rimvydas Milius, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Endriejavo seniūnijos socialinė darbuotoja Lidija Gubovienė. Taip pat buvo pakviesti dalyvauti Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai prevenciniam darbui Astijus Burba, Kornelijus Burba, Irmantas Sauserys,  Henrikas Kubilius.  Akcijos metu buvo aplankyti socialinės rizikos šeimų ir pagyvenusių šeimų būstai bei kiti gyventojai, kurie geranoriškai mus priėmė. Ruošiantis žiemos sezono šildymui ir linkint saugiai sulaukti pavasario, būstų savininkams buvo patariama, kaip saugiai kūrenti krosnis, tinkamai prižiūrėti kaminus, kokį pavojų kelia būstui ir jame gyvenantiems asmenims netvarkinga elektros instaliacija bei kokį pavojų kelia netvarkingai pajungti ir naudojami buitiniai prietaisai. Jauniesiems savanoriams tai buvo pirmoji prevencinė akcija, kurioje dalyvaudami iš pareigūnų išgirdo, kokie reikalavimai norint saugiai gyventi ir turėti saugų būstą, taip pat jiems teko  matyti ir grubių priešgaisrinių taisyklių pažeidimų. Būstų savininkams jaunieji savanoriai išdalino lankstinukus su patarimais. Kai kuriems būstų savininkams pažadėjome atvykti dar kartą ir įsitikinti, ar į mūsų perspėjimus buvo tinkamai sureaguota, saugojant jų ir kaimynų būstus.

           Tokios prevencinės akcijos rajone organizuojamos nuolat ir tai duoda teigiamų rezultatų, nes, atvykus pakartotinai, pastebime, kad dauguma pažeidimų yra pašalinta. Ši akcija buvo išskirtinė, populiarinanti ugniagesio savanorio profesiją, nes joje dalyvavo pirmieji rajone, o gal ir respublikoje.

DSCF2699

DSCF2701


   Birželio 18 d. Endriejave, prie Kapstato ežero, vyko laipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos organizuotas renginys “Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams”. 

SAM_3564

              Renginyje dalyvavo bei tarpuasvyje rungtyniavo šešios tarnybos ugniagesių komandos ir Gargždų PGT komanda.

SAM_3585

SAM_3589

            Savo apsilankymu šventę papuošė rajono Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė, Tarybos nariai Regina Kernagienė ir Česlovas Tarvydas, Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius, Klaipėdos apskrieties PGV viršininkas Gedeminas Karalius. Renginio “vinis” – pažymėjimų įteikimas jauniesiams  savanoriams Kornelijui Burbai, Astijui Burbai, Henrikui Kubiliui ir Irmatui Sauseriui. 

SAM_3584

 


 

Gegužės  21 d. Joniškio rajone, Žagarėje, P. Cvirkos gatvėje esančioje poilsiavietėje „Prie pušyno“ (šalia Žvelgaičio ežero) vyko savanorių ugniagesių sąskrydis. Jis rengiamas siekiant populiarinti ugniagesybos sportą, plėtoti savanorių ugniagesių veiklą ir populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Organizatoriai maloniai kviečia visus su šeimomis jame apsilankyti ir žada, kad renginyje bus daug nuotaikingų akimirkų ir įsimintinų reginių. 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA


Kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priekulės ugniagesių komandoje buvo paminėta savanorių ugniagesių veiklos pradžia. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras, administracijos direktorius, seniūnė, savivaldybės tarybos nariai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Kastytis Gedminas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius,  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patarėjas Edmundas Stalmokas bei savanoriai ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas Priekulės ugniagesių komandai įteikė naujai įsigyto automobilio raktelius. 34 savanoriams ugniagesiams buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai. Dauguma savanorių ugniagesių yra Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų darbuotojai, o prie jų prisijungė ir 4 Judrėnų gyventojai, kurioje jau dešimtmetį veikia savanorių ugniagesių formuotė.

Už vasario 12 d. Endriejave kilusio gaisro gesinimą, kai atvira liepsna degė trijų aukštų, 12 butų daugiabučio stogas ir dėl parodyto ryžto ir aktyvių bei tikslių Endriejavo ugniagesių ir prie jų prisijungusių savanorių ugniagesių veiksmų buvo išvengta žmonių aukų ir didelių materialinių nuostolių, Klaipėdos rajono meras savo padėkomis paskatino Endriejavo UK ugniagesius Stasį Lukauską ir Vytautą Jocį bei su kita automobiline cisterna atvykusius savanorius ugniagesius Praną Žemgulį ir Nerijų Visagorskį.

Savanoriai ugniagesiai per Bendrąjį pagalbos centrą yra aliarmuojami nuo praėjusių metų spalio. Per šį laiką savanoriai incidentuose dalyvavo 13 kartų, gesinti gaisrų buvo atskubėję 27 savanoriai.


2015-06-20 Klaipėdos rajono savaldybės priešgaisrinė tarnyba organizavo ugniagesių edukacinę išvyką “Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams” Juodkrantėje.

Edukacinės išvykos darbotvarkė:

1. 2014 metų razultatų aptarimas. Pranešėjas Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius.

2. Savanorystės veiklos įgyvendinimo klausimai. Pranešėjai Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius., Klaipėdos rajono savavldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Staniskovas Virbauskas.

SAM_3009


Naujienos

Kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priekulės ugniagesių komandoje buvo paminėta savanorių ugniagesių veiklos pradžia. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras, administracijos direktorius, seniūnė, savivaldybės tarybos nariai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Kastytis Gedminas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius,  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patarėjas Edmundas Stalmokas bei savanoriai ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas Priekulės ugniagesių komandai įteikė naujai įsigyto automobilio raktelius. 34 savanoriams ugniagesiams buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai. Dauguma savanorių ugniagesių yra Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų darbuotojai, o prie jų prisijungė ir 4 Judrėnų gyventojai, kurioje jau dešimtmetį veikia savanorių ugniagesių formuotė.

Už vasario 12 d. Endriejave kilusio gaisro gesinimą, kai atvira liepsna degė trijų aukštų, 12 butų daugiabučio stogas ir dėl parodyto ryžto ir aktyvių bei tikslių Endriejavo ugniagesių ir prie jų prisijungusių savanorių ugniagesių veiksmų buvo išvengta žmonių aukų ir didelių materialinių nuostolių, Klaipėdos rajono meras savo padėkomis paskatino Endriejavo UK ugniagesius Stasį Lukauską ir Vytautą Jocį bei su kita automobiline cisterna atvykusius savanorius ugniagesius Praną Žemgulį ir Nerijų Visagorskį.

Savanoriai ugniagesiai per Bendrąjį pagalbos centrą yra aliarmuojami nuo praėjusių metų spalio. Per šį laiką savanoriai incidentuose dalyvavo 13 kartų, gesinti gaisrų buvo atskubėję 27 savanoriai.

    LithuanianEnglishRussianGerman

Kaip vertinante mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunama ... Kraunama ...

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Įstaigos kodas 302519630

Kvietinių g. 30, LT-96112 Gargždai

Tel./faks: +370 46 455330

E-paštas: info@krspt.lt