PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA

admin

GRIBŽINIŠKIAI TIKI, KAD JUOS NUO GAISRŲ SAUGO ŠV. FLORIJONAS

GRIBŽINIŠKIAI TIKI, KAD JUOS NUO GAISRŲ SAUGO ŠV. FLORIJONAS

  1. VALAIČIO nuotr.: Gribžinių bendruomenė prie kaimo puošmenos – atnaujinto šv. Florijono koplytstulpio po šventinimo ceremonijos.

Gribžinių gyventojai, šeimos su vaikais ir svečiai praėjusį šeštadienį susirinko prie atnaujinto šv. Florijono koplytstulpio į šventinimo ceremoniją. Kaimo žmonės tiki, jog beveik prieš 80 metų pastatyta ši simbolinė apsauga padėjo išvengti gaisrų, jie gerbia savo istorijos ženklą. Koplytstulpis yra valstybės saugomas paminklas.
Beveik prieš 80 metų Gribžinių kaimo sankryžoje pastatytas koplytstulpis su šv. Florijono skulptūrėle jau ne kartą atnaujintas. Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje praūžus audrai šis buvo išverstas. Jo atstatymu tada susirūpino buvusios Gribžinių mokyklos vadovas Arūnas Grimalis. „Šv. Florijono skulptūrėlės jau nebebuvo, – pastebėjo jis. – Mokykloje technologijų mokytojas su mokiniais remontavo seną koplytstulpį. Pasitarus su kaimo žmonėmis, buvo surinkta pinigų ir užsakyta šv. Florijono skulptūra.“
Ją sukūrė šviesaus atminimo tautodailininkas, medžio drožėjas Vytautas Majoras. 1995 m. restauruotas koplytstulpis buvo pastatytas ir pašventintas. Šiemet jo būklė vėl privertė susirūpinti: Gribžinių bendruomenės pirmininkė Milda Kiaulakienė organizavo jo atnaujinimą, lėšų rinkimą. Šv. Florijono koplytstulpis, simbolizuojantis apsaugą nuo gaisrų, vėl atgijo. Praėjusį šeštadienį kaimo žmonės, tėvai su vaikais ir vyresni, susirinko į šventinimo ceremoniją.
„Čia nebūna gaisrų“, – tvirtino rajono Savivaldybės Plikių ugniagesių komandos gaisrininkai Kęstutis Paulauskas ir Artūras Veselis. Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas patikino, kad per pastarąjį dešimtmetį šiame krašte neįsižiebė gaisrų. „Laimingi gyventojai, turėdami globėją šv. Florijoną, – visi jam padeda saugodami savo, kaimynų turtą ir – jokių ugnies nelaimių. Nežinau kito kaimo rajone, kuris turėtų šv. Florijono skulptūrą“, – šypsodamasis kalbėjo S. Virbauskas.
Jis padėkojo žmonėms, prisidėjusiems prie šio koplytstulpio atstatymo ir įteikė dūmų detektorius, kurie, anot jo, padės šv. Florijonui ir šeimininkams saugoti namus nuo ugnies. Priešgaisrinės tarnybos vadovas įspėjo, kad šiuos pritvirtintų miegamajame ar kitame kambaryje, bet jokiu būdu ne virtuvėje. Gribžinių bendruomenės pirmininkę M. Kiaulakienę jis apdovanojo fotonuotrauka, kuri primena senąją gaisrinę. S. Virbauskas pasiūlė, kad gegužės pradžioje bendruomenė švęstų šv. Florijono – ugniagesių dieną.
Į šventinimo ceremoniją atvykusi rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Barbšienė dėkojo kaimo bend­ruomenei už tradicijų puoselėjimą ir priminė, kad šv. Florijono skulptūra yra Švėkšnoje, Rumšiškėse ir dar keliolikoje kaimų ir miestų. Pasak jos, šis šventasis saugo ne tik nuo ugnies, bet ir visų profesijų žmones, kurių darbas susijęs su ugnimi – virėjus, kepėjus, kalvius, metalurgus, ir, žinoma, ugniagesius.
Prie atnaujinto koplytstulpio tą saulėtą šeštadienį lydima dukros neįgaliojo vežimėlyje atriedėjo ir vyriausia Gribžinių gyventoja Danutė Jašinskienė. Kitais metais 90-ąjį gimtadienį minėsianti senbuvė prisimena šv. Florijono koplytstulpio istorijos pradžią. Jai buvo 10 metų, kai 1944 m. tėvai su kaimynais sutarė jį pastatyti šioje kaimo sankryžoje, kad saugotų nuo gaisrų. „Pakvietė meistrą Feliksą Šimkų, ir jis meistravo mūsų sodyboje. Greitai padarė koplytstulpį – skulptūra nebuvo tokia graži kaip dabar, bet svarbu tai, kad mūsų kaime nebuvo gaisrų net per karą. Nukrito bomba, bet namai neužsidegė“, – „Bangai“ kalbėjo D. Jašinskienė.
Prie koplytstulpio ji sodino gėles, ravėjo visą gyvenimą, kol susikūrė Gribžinių bendruomenė.
Šv. Florijono koplytstulpį pašventinęs Gargždų parapijos kunigas Dovydas Paulikas patikino, kad tai tikra apsauga nuo gaisrų. „Pasitikėkime jo užtarimu, nuolat gręžkimės per jį į Viešpatį ir tikėkime, kad saugos šią bendruomenę ir aplinką“, – linkėjo kunigas.
Gribžinių šv. Florijono koplytstulpį saugo valstybė. Tai liudija lentelė su šiuo užrašu.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.

 

Ugniagesiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo apklausose

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais stulbinantis. Kelerius metus jie, aplenkę policiją, kariuomenę ir kitas svarbias valstybės institucijas, yra reitingų lyderiai. „Ugniagesiai gelbėtojai gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas. Apie tai kalbėjomės ir su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Gargždų PGT viršininku Tomu Taučiumi.
Visuomenės numylėtiniai
Lietuvoje praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 91,5 proc. apklaustųjų pareiškė pasitikintys būtent šv. Florijono kariauna.
Ugniagesiai net aplenkė ant­roje vietoje likusią policiją (62,5 proc.) ir trečioje – kariuomenę (61 proc.). Kas lemia, kad visuomenė pasitiki ugniagesiais? Ar kad tai viena iš prasčiausiai aprūpintų institucijų: menka alga, pasenusi gaisrinė technika, darbinės aprangos stygius? Kodėl ugniagesiai atrodo patikimesni už kitų institucijų darbuotojus, pavyzdžiui, policiją? Didelis visuomenės pasitikėjimas – moralinis atlygis?
Ugniagesiai gelbėtojai skuba padėti visiems įvairių bėdų ištiktiems žmonėms, gesina gyvenamuosius namus, transporto priemones, liepsnojančią žolę, degantį mišką, išlaisvina automobilyje prispaustus žmones ir kita. Nedidelius atlyginimus gaunantys darbuotojai budi itin atsakinguose postuose.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas S. Virbauskas: „Komandose dirba vietiniai žmonės, pažįstantys gyventojus, žinantys jų gyvenamąsias vietas, todėl pagalba suteikiama greičiausiai.“

 

 
Skuba padėti visiems
„Sulaukiame padėkų – tai didžiausias atlygis mums. Štai degė namas, nudegė stogas, patalpos sulietos vandeniu – suniokotas turtas, sukauptas per gyvenimą. Bet nelaimę patyręs šeimininkas turi jėgų padėkoti ir tokiu atveju. Sujaudino mama, su vaiku atnešusi komandai pyragą – padėką už sėkmingą gelbėjimo darbą“, – šyptelėjo Klaipėdos APGV Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
Ugniagesiai gali bausti gyventojus už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau T. Taučius tvirtino, kad nesistengia rinkti baudų – svarbu, kad tik mažiau gaisrų būtų.
Pareigūnas patikino, kad Gargždų PGT padėtis nėra prasta: remontuojamas, atnaujinamas pastatas, tik orai stabdo darbus, visgi iki vasaros šis turėtų nušvisti. „Rajono Savivaldybė žadėjo pakeisti asfalto dangą kieme, planuojame čia įrengti valymo įrengimų, kad galėtume plauti gaisrinius automobilius“, – apie pokyčius kalbėjo T. Taučius.
Šią vasarą Gargždų PGT turi pasiekti išsvajotas naujas gaisrinis automobilis su visa įranga, vešiantis kelis kubinius metrus vandens. Dabar didžiausias gabena 26 kub. metrus – gal Lietuvoje vienintelis toks galingas, bet jau trisdešimtmečio sulaukęs. „Matyt, teks skirtis su juo, – apgailestavo T. Taučius ir pridūrė: – Šis automobilis išgelbėjo ne vieną namą Klaipėdos rajone.“ Kiti du gaisriniai automobiliai taip pat nėra nauji: vienas pagamintas prieš 8 metus, kitas – prieš 15 metų.
Motyvuoja ne alga
Visuomenė pastebėjo kai kurių ugniagesių pasikeitusią aprangą. Pasak viršininko, jos sulaukė apie 25 proc. gargždiškių pareigūnų. Naujoji yra šviesios spalvos – ugniagesius, iš gaisrų grįžtančius suodinais, išteptais rūbais, tai glumino, tačiau gamintojai patikino, kad tai specialus, labai kokybiškas audinys, prie kurio nelimpa jokie dažai, jis atsparus aukštai temperatūrai. „Ugniagesio saugumas ir yra prioritetas“, – patikino pašnekovas.
Šį pavasarį Gargždų PGT pradėjo dirbti 3 nauji ugniagesiai gelbėtojai, čia atlikę praktiką. Dar vienas mokosi ir galės tapti šios komandos nariu. Tačiau neramu, nes 3 ugniagesiai sulaukė statutinio pensinio amžiaus: gerai, jeigu pratęs tarnybą – pasiliks metams, o jei ne… Šiuo metu pagal etatų skaičių trūksta trijų ugniagesių. „Kai trūksta, ekipažo nariams tenka daugiau, intensyviau dirbti gesinant ar gelbėjimo darbus atliekant“, – neslėpė T. Taučius.
„Pradėjęs dirbti ugniagesys gelbėtojas „į rankas“ gauna vidutiniškai apie 700 eurų. Kasmet koeficientas didinamas – alga didėja nuo 70 iki 150 eurų, – kalbėjo viršininkas. – Alga – ne pagrindinė motyvacija. Motyvuoja kolektyvas, kuris draugiškas, ir darbo grafikas: į darbą ugniagesiai ateina kas ketvirtą parą, todėl turi galimybę dirbti kitame darbe ar turėti savo veiklą.“ Gargždų PGT viršininkas T. Taučius patenkintas rajono Savivaldybės vadovų požiūriu į priešgaisrinę, civilinę saugą. „Džiugu, kad atsakingai žiūri į gyventojų saugumą ir skiria lėšų Priešgaisrinei tarnybai, kuriai vadovauja iniciatyvus, reiklus, principingas vadovas Stanislovas Virbauskas“, – kalbėjo pareigūnas.

Gargždų PGT viršininkas T. Taučius: „Džiugina rajono Savivaldybės vadovų požiūris į priešgaisrinę, civilinę saugą.“

Budi tik po vieną
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos įsikūrusios Priekulėje, Plikiuose, Veiviržėnuose, Endriejave, Girkaliuose, Agluonėnuose, Judrėnuose. Jos arčiausiai šių miestelių, kaimų gyventojų, todėl ištikus bėdai pirmosios suteikia pagalbą.
Pasak Priešgaisrinės tarnybos vadovo S. Virbausko, ugniagesiai gelbėtojai gyventojų gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą. „Sudėtingose situacijose suteikdami pagalbą jie turi greitai ir tinkamai priimti sprendimus, todėl ugniagesių komandos turi būti aprūpintos šiuolaikišku transportu, gelbėjimo įranga ir kvėpavimo aparatais, kad galėtų dirbti uždūmintose patalpose“, – dėstė S. Virbauskas.
Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai pagal iškvietimus į įvykius pirmauja šalyje, tačiau skirstant dotacijas niekas į tai neatsižvelgia – skirstoma pagal komandų skaičių rajone. Skaičiavimo metodikoje nenumatyta lėšų ilgalaikiui turtui įsigyti. Valstybės dotacijų neužtenka atlyginimams ir patarnavimams, todėl pažeidžiamas priešgaisrinės saugos standartas: komandose budi tik po vieną ugniagesį. Naudotos gaisrinės mašinos, elektros generatoriai, gelbėjimo įranga, kvėpavimo aparatai, prevencinės priemonės perkamos Savivaldybės lėšomis.
„Tikimės, kad užtikrinant budėjimą komandose po du ugniagesius Savivaldybės administracija, Tarybai pritarus, skirs lėšų papildomai įsteigti po vieną ugniagesio gelbėtojo etatą kiek­vienoje komandoje“, – kalbėjo S. Virbauskas.
Bandomasis projektas
Rajono Savivaldybės administracija rūpinasi civiline ir priešgaisrine sauga, komandų ugniagesiams sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Jie nuolat atnaujina teorines ir praktines žinias, dalyvauja mokymuose, pratybose, kartu su Gargždų PGT dalyvauja prevencijose, rengia gyventojams mokomąsias-parodomąsias pratybas, dalyvauja visuose rajono renginiuose.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja savivaldybių priešgaisrinių tarnybų bandomąjį prijungimą prie departamento. Tai vyksta Radviliškio rajono savivaldybėje, – kalbėjo S. Virbauskas. – Galbūt reikėtų prijungti nugyventas ir menkai finansuojamas rajonų priešgaisrines tarnybas. Dauguma šalies savivaldybių nepritaria šiam variantui, nes Skandinavijos ir kitų Europos šalių priešgaisrinės tarnybos priklauso savivaldybėms. Manome, kad ir mūsų rajone komandos turi būti išsaugotos ir aprūpintos šiuolaikiškomis priemonėmis.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. įsiplieskė 8 333 gaisrai, juose žuvo 94 žmonės. 2022 m. – 8 410 gaisrų, juose žuvo 72 žmonės. Klaipėdos rajone 2021 m. kilo 199 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės, 2022 m. – 207 gaisrai, žuvo 4. Žuvusiojo ugnyje paveikslas: vidutinio amžiaus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, toleruojantis asocialų gyvenimo būdą.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

___________________________________________________________
,,Lituanikos” skrydžiui minėti skirtame renginyje Judrėnuose, S. Dariaus tėviškėje.
_______________________________________________________________________________________
Nuolatinė prevencinė-edukacinė Klaipėdos rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesių gelbėtojų veikla. Šįkart Liepų žydėjimo šventėje Vaiteliuose.
________________________________________________________________
Ugniagesiai gelbėtojai žinias atnaujino parodomosiose mokomosiose pratybose

Šeštadienį Veiviržėnų slėnyje prie Veiviržo upės vyko Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos organizuojamos mokomosios parodomosios pratybos „Būk saugus – saugok savo ir kaimyno namus“, kurios sudomino ne tik Klaipėdos rajono gyventojus, bet ir atvykusius svečius. Šalia naujai įsigytų gaisrinių mašinų ir gelbėjimo įrangos renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti ir seniausią gaisrinę mašiną, kuri vis dar yra naudojama. Pratybų metu ugniagesiai-gelbėtojai atnaujino praktines ir teorines žinias, taip pat mokė žiūrovus, kaip saugiai elgtis nelaimių atvejais.

Šis Lietuvoje išskirtinis renginys, į kurį atvyksta ir aplinkinių rajonų tarnybų ugniagesiai, organizuojamas kiekvienais metais ir vis kitoje rajono seniūnijoje. Paskutinius dvejus metus dėl susidariusios ekstremalios situacijos renginiai buvo nutraukti, tačiau prevencija buvo vykdoma.

Šiemet vykusiose mokomosiose parodomosiose pratybose „Būk saugus – saugok savo ir kaimyno namus“ dalyvavo Agluonėnų, Priekulės, Plikių, Girkalių, Endriejavo, Veiviržėnų ugniagesių komandos, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai ir ugniagesiai gelbėtojai, Šiaulių profesinės sąjungos veteranų ugniagesių komanda ir aplinkinių rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovai.

Tokiomis parodomosiomis mokomosiomis pratybomis domisi tiek suaugusieji, tiek  jaunimas. Ugniagesiai tiki, kad panašūs mokymai duoda daugiau naudos nei, pavyzdžiui, į rankas paduotas lankstinukas priešgaisrine tema. Gyventojai gali matyti, kad Savivaldybės skiriamomis lėšomis yra įsigyta šių dienų reikalavimus atitinkančių gaisrinių mašinų ir gelbėjimo įrangos. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai, turėdami geresnių priemonių, ištikus nelaimei užtikrina laiku ir tinkamai suteikiamą pagalbą. Praėjusių metų spalio mėnesį įsigytais kvėpavimo aparatais jau išgelbėtos trys žmonių gyvybės. Prieš mėnesį trims komandoms nupirkta gelbėjimo įranga, su kuria jau gelbėtas vaikas, įstrigęs balkono turėkluose.

Dalyvių pageidavimu, kitais metais planuojama organizuoti regionines mokomąsias parodomąsias pratybas, kuriose dalyvautų 10 rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai

 

Šventės akimirkos:

https://1drv.ms/v/s!AikGfGovXhjwjuM23HNY-ctScSC51Q?e=vrWYbz

____________________________________________________________________
Trumpam aprimęs vėjas savaitės viduryje vėl pradėjo siausti ir pridarė eibių. Gargždų PGT ketvirtadienį užregistruoti 9 iškvietimai, o naktį į penktadienį – 4. Ugniagesiai gelbėtojai šalino nulaužtus ir eismui, jo saugumui trukdančius medžius, traukė nuo kelio nuslydusius automobilius.Praėjusią savaitę prasidėjusi vėtra ir trumpam prislopusi šį ketvirtadienį vėl pakilo baugindama gyventojus. Laužė medžius, nuvertė skulptūrą Priekulės Vingio parke. Minijos srovė kėsinosi ją nunešti, bet tai pastebėję gyventojai pranešė seniūnei.
Ugniagesiai gelbėtojai skubėjo šalinti nulaužtus medžius. Bėda nutiko Gargžduose, Klaipėdos g. 27: prie įėjimo į laiptinę ant stogelio užvirto medis. Vyrams teko jį supjaustyti.
Automagistralėje, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje esančioje atkarpoje, buvo 4 eismo įvykiai: nuo kelio nuslydo vilkikas su puspriekabe, susidūrė autobusas su mikroautobusu ir kiti. Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, ši vieta avaringa – joje pastebėta daug eismo įvykių.
Vėjuotą dieną Dauparuose gyvenamojo namo dūmtraukyje užsidegė suodžiai. „Pakilus vėjui galimai iš šildymo įrenginio žiežirba pateko į neišvalytą dūmtraukį ir suodžiai užsidegė. Reikia atminti, kad suodžiai valomi ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Suodžių gaisras ne visada baigiasi laimingai“, – akcentavo pareigūnas.
Gargždų PGT šiemet užregist­ruoti 9 gaisrai, iš jų 5 – suodžių.

Virginija AUKŠTUOLYTĖ

_____________________________________________________

2022-01-31 praūžusi stichija kėlė ne tik žavėjimąsi gamtos galia , bet ir daugybę rūpesčių. Lūžo medžiai, virto sienos, plyšo stogai…
Pajūris šiandien praktiškai be paplūdimių ir su sudraskytais laiptais…
Net 34 išvažiavimai, iš kurių 30 – nuvirtusių medžių šalinimas; 3 – elektros laidų problemos; 1 – gaisras.
Šiandien savivaldybėje skaičiuojama gamtos sukelti padariniai ir aptariama priemonės jiems šalinti.
__________________________________________________________________________________________________
Ugniagesiai ragina gyventojus šildytis saugiai

Netinkamai pasiruošę šildymo sezonui rizikuojate netekti ne tik namų, bet ir gyvybės – primena Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Pasak ugniagesių, jeigu krosnys ir dūmtraukiai būtų patikrinti bei sutvarkyti prieš šildymo sezoną, būtų galima išvengti daugelio gaisrų.

Būtina tinkama priežiūra                                               

Šiais metais ugniagesiai aplankė 498 būstus ir sodybas ragindami nepamiršti pagrindinių taisyklių, leisiančių išvengti galimų nelaimių. Primename, kad tik tinkamai prižiūrint krosnis, šildymo sezonas bus saugus.

Prieš šildymo sezoną privaloma iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių išvalyti suodžius. Be to, svarbu nepamiršti, kad juos būtina valyti kas tris mėnesius. Taip pat reikia įsitikinti, kad dūmtraukiai ir šildymo įrenginiai yra techniškai tvarkingi. O palėpėse ir kitose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltinti.

Siekiant išvengti gaisro reikia išlaikyti atstumą nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų. Namo perdangoje nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm nedegios medžiagos tarpas.

Kokios dažniausios gaisrų priežastys?

Pasak ugniagesių, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Taip pat negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų durelių.

Gyvenamuosiuose būstuose privaloma įrengti ir autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Gyventojams – patarimai apie saugų elgesį

Šiais metais Klaipėdos rajono gyventojams nemokamai išdalyta 50 dūmų detektorių.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas pasakojo, kad šiemet rajono įtaigose, mokyklose, įvairiuose renginiuose ir kituose žmonių susibūrimuose buvo išdalinta virš 2 tūkstančių lankstinukų su informacija, kaip saugiai šildyti namus, kaip elgtis gamtoje ir prie vandens, ant užšalusių vandens telkinių.

Pasak S. Virbausko, šias metais vykdyti daugiau akcijų sutrukdė COVID-19 liga. Tačiau tikimasi, kad gyventojai nepamiršo ugniagesių apsilankymų, kurie aktyviai vykdomi nuo pat 2015 metų, ir įsidėmėjo anksčiau gautus patarimus.

Ugniagesių viršininkas primena, kad pavojų kelia ne tik netvarkingos krosnys, bet ir netinkamai naudojami elektros prietaisai. Pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis galingus patalpų šildymo prietaisus, nes tuomet perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis. Tokius prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Draudžiama ant jų džiauti rūbus.

Šiemet rajono ugniagesiai skubėjo į 498 iškvietimus. Didžioji dalis jų – įvairūs gelbėjimo darbai.

________________________________

2021 m spalio mėn.18 dieną Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos valdybos nariai Rytis Velžys, Stanislovas Virbauskas, Darius Edzelis ir Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vladas Šimkus susitiko su seimo nariu Jonu Varkaliu. Susitikimo tikslas buvo pateikti teisingą informaciją apie SPT tarnybas nes PAGD vadovybė tendencingai teikia vyriausybei ir seimo nariams melagingą, iškraipytą informaciją apie SPT tarnybas, slėpdami savo daugybinius pažeidimus kuriuos nustatė valstybinis auditas ir išvardino audito išvadose.

   Buvo diskutuojama šiais klausimais:

  1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos ir gairių modelio pasirinkimas.
  2. Numatyti ir patvirtinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPGT ir PGP veiklos gaires.
  3. PAGD turi tapti kompetencijos ir lyderystės centru o ne klampios ūkinės ir administracinės veiklos pavyzdžiu.
  4. Sukurti lygiavertę SPT ir VPGT finansavimo sistemą.
  5. Optimizuoti administracijos darbuotojų aparatą tarp SPT ir VPGT pajėgų.
  6. Užtikrinti efektyvią gaisrų prevenciją o ne apsiriboti tik valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatais ir deklaratyviais šūkiais.
  7. Remti ir skatinti ugniagesių – savanorių veiklą.
  8. Sukurti bendrą ugniagesių mokymo , kvalifikacijos kėlimo sistemą.
  9. Užtikrinti priešgaisrinė saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą PAGD.

  Tokie susitikimai, šiais klausimais, bus tęsiami su dauguma seimo narių

 

________________________________

 

Priekulėje – ugniagesių-gelbėtojų susitikimas: diskutuota apie tarnybų ateitį

Klaipėdos rajono savivaldybė ir ugniagesiai gelbėtojai nuolat bendradarbiauja siekdami ne tik užtikrinti saugumą gyventojams, bet ir išlaikyti bei aprūpinti ugniagesių komandas. Tačiau ne visoje Lietuvoje situacija tokia pati. Ketvirtadienį Priekulės ugniagesių komandoje vykusiame ugniagesių-gelbėtojų susitikime buvo diskutuota dėl galimos priešgaisrinės tarnybos pertvarkos ir savivaldybėms pavaldžių gelbėjimo tarnybų ateities.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos iniciatyva organizuotame susitikime dalyvavo ne tik vakarų regiono, bet ir priešgaisrinių tarnybų vadovai iš Zarasų, Pakruojo ir Kauno rajonų. Problemas išklausė Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.

Reikalingos didesnės dotacijos

Dar pernai buvo atliktas priešgaisrinės apsaugos sistemos valstybinis auditas. Daugiausia trūkumų buvo nustatyta pačiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose buvo įvardinti tie trūkumai, kurie žinomi jau seniai: ugniagesiams trūksta darbinės aprangos ir avalynės, budima po vieną žmogų, trūksta įrangos ir naujausios technikos.

Visi trūkumai, pasak ugniagesių, atsirado dėl netinkamo finansavimo. Dotacijų savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms skaičiavimo metodikoje nėra numatyta lėšų ilgalaikio turto įsigijimui, mokėjimams už viršvalandžius, dėl ko ugniagesiai budi po vieną. Taip pat jau ne vienerius metus neskiriama lėšų mokymams, prevencijai ir savanorystės plėtojimui.

Pasak savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovų, šiuo metu veikianti sistema, kai pagalbą teikia tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, tiek savivaldybėms pavaldžių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, yra patogi gyventojams, ir jos keisti nereikėtų. Gyventojai yra užtikrinti ir gali būti ramūs, kad nutikus nelaimei, pagalbos bus sulaukta  laiku. Tačiau tarp tarnybų būtinas dialogas. Reikia spręsti ne tik ugniagesių darbo užmokesčio klausimą, bet apskritai keisti finansavimo mechanizmą, kad dotacijos būtų skiriamos ne pagal komandų, o iškvietimų į įvykius skaičių.

Pasak mero pavaduotojos A. Balnionienės, būtina atkreipti dėmesį ir į kitą problemą – vandens hidrantų naudojimo tinkamumą. Šiuo atveju būtinas dialogas su vandenį tiekiančiomis bendrovėmis, kad pavyktų užtikrinti tinkamą vandens slėgį ir šie įrenginiai taptų naudojami pagal paskirtį.

Klaipėdos rajonas – pavyzdys

Iš kitų savivaldybių atvykę ugniagesiai negailėjo gerų žodžių Klaipėdos rajonui. Pasak jų, tai vienas geriausių Savivaldybės ir ugniagesių-gelbėtojų bendradarbiavimo pavyzdžių, kaip savivalda rūpinasi savo gyventojų civiline ir priešgaisrine sauga, ir stengiasi išlaikyti komandas.

Išties, Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyta kone pusė priešgaisrinių tvenkinių, visoms komandoms rajone nupirkta po du kvėpavimo įrangos komplektus, kad ugniagesiai galėtų eiti į degančius pastatus, nupirkti ir kompiuteriai. Jau anksčiau komandoms nupirkti naujesnės gaisrinės mašinos.

Bus ieškoma sprendimų

Pasak J. Razmos, šiuo metu jau nebekalbama apie tai, kad Savivaldybėms pavaldžios tarnybos galėtų būti jungiamos prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Išklausęs visus siūlymus, kaip būtų galima stiprinti Savivaldybei pavaldžias tarnybas, Seimo narys pažadėjo visą informaciją perduoti ministrei ir šį klausimą spręsti toliau.

Pasak ugniagesių, jei pakeitus skaičiavimo metodiką finansavimas taptų lygiavertis statutiniams pareigūnams, per 2–3 metus būtų įmanoma pašalinti visus trūkumus.

_________________________________________________________

Prevencinės akcijos Klaipėdos rajone

Pasibaigus karantinui, Klaipėdos rajono savivaldybės SPT tarnybos ugniagesiai kaip ir kiekvienais metais aktyviai dalyvauja prevencinėje veikloje įvairiuose rajone vykstančiuose renginiuose, aplanko nuo 500 iki 600 būstų ir sodybų. Savivaldybės lėšomis, esame įsigiję reklaminę palapinę, projektorių mokomosios medžiagos demonstravimui, mokomųjų stendų su nešiojamais stovais, mokomųjų lankstinukų suaugusiems ir vaikams. Akcijų metu, gyventojus mokome kaip saugiai elgtis su ugnimi gamtoje ir namuose, kaip ir kur saugiai maudytis, ką reikia žinoti ir turėti saugojant savo ir kitų gyvybę, kad įsirengus dūmų detektorių, išsaugosite savo ir kitų gyvybes bei namų turtą.


 

 

_____________________________________________________________________________________________________________________________

 

Tačiau jų aprūpinimas technika ir priemonėmis – ne pirmose eilėse

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens saugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas. Panaši situacija ir Gargždų PGT bei Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje.

Tenkinasi tuo, ką turi

Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Socialinėse apklausose jie lenkia partijas ir realią valdžią turinčias institucijas. Pasitikėjimui pateisinti turi būti užtikrintas veiklos efektyvumas

„Pirminiams gesinimo ir gelbėjimo darbams įrangos užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų nuolat atnaujinama“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius ir pridūrė, kad tenkinasi tuo, ką turi.„Pirminiams gesinimo ir gelbėjimo darbams įrangos užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ji būtų nuolat atnaujinama“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius ir pridūrė, kad tenkinasi tuo, ką turi. Jo teigimu, prieš kelerius metus atnaujintas gaisrinių automobilių parkas. Paskutinis – „Iveco“ gautas beveik prieš 5 metus. Pasak T. Taučiaus, jis žymiai galingesnis, modernesnis nei anksčiau naudotas. „Ugniagesiai saugiau jaučiasi gesinti gaisrą atvykę šiuo automobiliu. Tačiau mažesnis gaisrinis automobilis „Renault“ labai praverčia skubant į įvykį siauromis gatvelėmis, kaip antai sodininkų bendrijose“, – teigė pareigūnas.

Gargždų PGT praėjusiais metais įsigijo gelbėjimo pagalvę, bet jos dar neteko panaudoti.

 

  1. Taučius džiaugėsi, jog ugniagesiai gelbėtojai pakankamai aprūpinami darbo drabužiais, turi aukštos kokybės asmenines apsaugos priemones. „Visgi norėtųsi šiuolaikiškesnių, patogesnių batų, drabužių. Neseniai Gargžduose gesinant degančią pirtelę ant ugniagesių gelbėtojų pradėjo kristi degantys plastiko gabalai, ir užsidegė jų rūbai. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai“, – sakė pareigūnas.

Trūksta darbuotojų

Šiais metais Gargždų PGT tikisi renovuoti savo pastatą, kuris nepuošia miesto. Projektas parengtas, jam įgyvendinti reikia 160 tūkst. eurų. Darbo sąlygas ugniagesiai buvo pagerinę savo jėgomis prieš 12 metų. Tada buvo paaukštintas garažo stogas, pastatas pailgintas, nes modernesni gaisriniai automobiliai netilpo. Nudažė ir šiek tiek modernizavo savo buitines patalpas.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko S. Virbausko teigimu, kad Vyriausybė neskiria deramo dėmesio ir finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, parodė pernai atlikto valstybinio audito išvados.„Šiemet numatėme apšiltinti pastatą ir pagražinti fasadą, pakeisime kai kuriuos langus. Esame patenkinti, kad bent tiek galėsime padaryti“, – prisipažino T. Taučius.

Gargždų PGT tenka vykdyti savo funkciją, kai trūksta 6 darbuotojų: pamainose budi ne po 8, o tik po 5–6 ugniagesius gelbėtojus. Vadovo teigimu, kasmet iš tarnybos daugiau žmonių išeina nei ateina. „Vieni mus palieka dėl sveikatos problemų, kiti išeina užtarnauto poilsio, treti emigruoja, o kai kurie atleidžiami už tarnybinius nusižengimus“, – atskleidė T. Taučius

Jo teigimu, didelė paspirtis – rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos. Savanorių ugniagesių formuotė veikia tik toliausiai nuo Gargždų nutolusiame Judrėnų miestelyje. Čia budi 3 savanoriai.

Pirmieji atvyksta, paskutinieji išvyksta

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 6 komandos, kuriose dirba 54 ugniagesiai. Endriejavo, Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Plikių, Girkalių ugniagesių komandos dažniausiai pirmosios atvyksta į gaisrą ar kitą įvykį ir pradeda gesinimo, nelaimės likvidavimo ir gelbėjimo darbus. Likvidavus gaisro bei kitų įvykių padarinius, šie ugniagesiai paskutinieji išvyksta atlikę visus darbus.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko teigimu, šiuo metu visos ugniagesių komandos aprūpintos naudotomis šiuolaikiškomis gaisrinėmis mašinomis. „Jose turėtų būti atitinkama įranga gaisrams gesinti, sukomplektuota gelbėjimo įranga, ugniagesiai aprūpinti kvėpavimo apsaugos aparatais, apsirengę ugniagesio apranga, avalyne. Tačiau dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo apsunkinama tarnybos veikla, pažeidinėjama darbo sauga, – apgailestavo viršininkas. – Tik Savivaldybei skyrus lėšų įsigijome naudotus šiuolaikiškus gaisrinius automobilius, atlikome komandų pastatų ir patalpų einamuosius remonto darbus. Iš valstybės skiriamų dotacijų niekada nebūtume to padarę.“

Menkai aprūpinami kaimo ugniagesiai patys stengiasi daug pasidaryti, patobulinti, pagerinti darbo sąlygas. Savivaldybės ugniagesiai irgi norėtų į gaisrus skubėti šiuolaikinėmis gaisrinėmis mašinomis, rengtis sertifikuota apranga, gelbėjimo darbus atlikti modernia įranga.

Tačiau valstybės skiriamų specialiųjų dotacijų neužtenka sumokėti net minimalaus Savivaldybės ugniagesių darbo užmokesčio, todėl pamainose tenka budėti po vieną. Be to, trūksta lėšų mokėti už viršvalandžius bei kintamąją atlyginimo dalį. „Negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo bei kitos įrangos, – akcentavo S. Virbauskas. – Kad Vyriausybė neskiria deramo dėmesio ir finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, parodė pernai atlikto valstybinio audito išvados. Jose nurodoma, kad dėl nepakankamo finansavimo nesuformuoti žmogiškieji ištekliai, gelbėjimo pajėgos nepakankamai aprūpintos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika bei įranga.“

Lėšų stygius išsekino kantrybę

Savivaldybės ugniagesių komandos į įvykius per metus išvyksta nuo 480 iki 505 kartų. Pagal šį skaičių ji pirmauja šalyje, tačiau skirstant valstybės dotacijas į tai neatsižvelgiama. Beje, praėjusiais metais daugiausia – 146 kartus teko skubėti Priekulės ugniagesių komandai ir Girkalių – 107.

Pasak S. Virbausko, kasmet nuo naujųjų metų didinamas pareiginės algos bazinis dydis, minimalus mėnesinis atlygis ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Bet tam neskiriama pinigų, todėl 2018 m. trūko 63 tūkst. eurų, 2019 m. – 95,1 tūkst., pernai –75,8 tūkst., o šiemet – 189,5 tūkst. Eur. „Esant finansavimo trūkumui, mūsų tarnyba negali sukomplektuoti ugniagesių komandų, užtikrinti jų parengtį, saugų darbą, mokėti ugniagesiams priklausantį atlygį. Be to, negalime įsigyti kvėpavimo apsaugos aparatų, gelbėjimo ir kitos įrangos“, – dėstė S. Virbauskas. – Dėl nepakankamo finansavimo priešgaisrinei funkcijai vykdyti kreipėmės į Ministrę Pirmininkę, vidaus reikalų ir finansų ministres.“

  • Šalyje per pastaruosius 4 metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 žmonės, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto.
  • Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusiųjų skaičių užima 3-iąją vietą tarp 46 pasaulio valstybių.
  • Šalies priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, beveik pusė jų – savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose. Joms patikėti tik pirminiai gelbėjimo darbai, tačiau faktiškai tenka atlikti kur kas sudėtingesnius, o tam ugniagesiai nėra tinkamai aprūpinti.

Ugniagesiai pirmauja visuomenės pasitikėjimo apklausose

Naujienos

Kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priekulės ugniagesių komandoje buvo paminėta savanorių ugniagesių veiklos pradžia. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras, administracijos direktorius, seniūnė, savivaldybės tarybos nariai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Kastytis Gedminas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius,  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patarėjas Edmundas Stalmokas bei savanoriai ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas Priekulės ugniagesių komandai įteikė naujai įsigyto automobilio raktelius. 34 savanoriams ugniagesiams buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai. Dauguma savanorių ugniagesių yra Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų darbuotojai, o prie jų prisijungė ir 4 Judrėnų gyventojai, kurioje jau dešimtmetį veikia savanorių ugniagesių formuotė.

Už vasario 12 d. Endriejave kilusio gaisro gesinimą, kai atvira liepsna degė trijų aukštų, 12 butų daugiabučio stogas ir dėl parodyto ryžto ir aktyvių bei tikslių Endriejavo ugniagesių ir prie jų prisijungusių savanorių ugniagesių veiksmų buvo išvengta žmonių aukų ir didelių materialinių nuostolių, Klaipėdos rajono meras savo padėkomis paskatino Endriejavo UK ugniagesius Stasį Lukauską ir Vytautą Jocį bei su kita automobiline cisterna atvykusius savanorius ugniagesius Praną Žemgulį ir Nerijų Visagorskį.

Savanoriai ugniagesiai per Bendrąjį pagalbos centrą yra aliarmuojami nuo praėjusių metų spalio. Per šį laiką savanoriai incidentuose dalyvavo 13 kartų, gesinti gaisrų buvo atskubėję 27 savanoriai.

    LithuanianEnglishRussianGerman

Kaip vertinante mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunama ... Kraunama ...

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Įstaigos kodas 302519630

Kvietinių g. 30, LT-96112 Gargždai

Tel./faks: +370 46 455330

E-paštas: info@krspt.lt