_________

________________________

Rugsėjo 1-ąją jaunimas linksminosi vienu ritmu

 

Rugsėjo 1-ąją dieną gargždiškiai ir miesto svečiai rinkosi į Jaunimo vasaros estradą, kur vyko jaunimo piknikas „ Vienu ritmu „ .Gausus būrys renginio dalyvių taip minėjo Mokslo ir žinių šventę.

Jaunimo pikniko metu  vyko gerumo akcija „ Dalinuosi gerumu“ prie kuriuos prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Renginio metu buvo rodomi animuoti, įgarsinti priešgaisrine tematika filmukai. Moksleiviams buvo užduodami klausima, priešgaisrine tematikai ir sėkmingai atsakiusiems buvo dalinami prizai. Visus būsimus ir esamus moksleivius kvietėme supažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu, gaisrine mašina ir joje esančia įranga. Mažieji daugiau čia norėjo paspausti garsinius signalus, užsidėti ugniagesio gelbėtojo šalmą ir pasipuikuoti prieš tėvelius.

___________________________

2018-06-16, jau trečius metus iš eilės Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba organizuoja mokomąsias-parodomąsias pratybas „Saugus kaimynas, saugus ir aš“, padedant Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams-gelbėtojams.

Mokomųjų parodomųjų pratybų metu ugniagesiai-gelbėtojai pasitikrina savo fizinį parengtumą, atnaujina teorines ugniagesybos ir įvairių įvykių likvidavimo žinias, populiarina ugniagesio-gelbėtojo profesiją, ugniagesybos sportą bei tiesiogiai bendrauja su žiūrovais, atlikdami prevencinį darbą, patardami, kaip saugiai elgtis gamtoje, viešose vietose, gyvenamojoje aplinkoje, kaip būtina susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką, įsirengiant dūmų detektorius, kurie tikrai išgelbės ne vieną gyvybę ir, be abejo, sukauptą turtą. Saugiai gyvenant, saugus jaučiasi ir šalia gyvenantis kaimynas. Taip pat rodomas pavyzdys kaimynams, kurie nėra linkę prisilaikyti priešgaisrinės saugos taisyklių. Norisi pasidžiaugti, kad kiekvienais metais dalyvių ir žiūrovų mokomosiose-parodomosiose pratybose daugėja. Tai rodo, kad jos reikalingos. Šiais metais į renginį atvyko Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių-gelbėtojų komanda (toliau – SPT), Kretingos SPT ugniagesių gelbėtojų komanda, Šiaulių profesinės sąjungos senjorų ugniagesių gelbėtojų komanda, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo komanda ir šių tarnybų vadovai, atstovai iš Kauno bei Jurbarko. Renginyje taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, tarybos nariai Regina Kernagienė ir Česlovas Tarvydas, Seimo narys Petras Gražulis.

   Renginio metu buvo pašventintos dvi nupirktos panaudotos, tačiau gan geros būklės MERCEDES klasės galingos, 5000 l vandens bei 500 l putokšlio vežančios gaisrinės mašinos Agluonėnų ir Girkalių ugniagesių komandoms. Jų registracijos dokumentus meras įteikė vyriausiesiems komandų ugniagesiams Vytautui Martinkui bei Kaziui Rimkui ir palinkėjo kuo mažiau gaisrų, kitų nelaimių, nuo kurių nukenčia rajono žmonės, linkėjo gerų rezultatų ir puikios nuotaikos.

Po to dalyviai sprendė testus, varžėsi kovinėje rungtyje bei traukė žarną, pripildytą vandens.

Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai rodė, kaip yra karpoma ir pjaustoma po autoįvykio mašina, kurioje prispaustas žmogus. Drąsiausiems mažiesiems žiūrovams buvo duodama palaikyti ir bandyti kirpti specialiosiomis žirklėmis, pavaikščioti po imituojamas uždūmintas patalpas, pajausti tą stresą, kuris gali atsirasti kilus tikram nelaimingam įvykiui. Norintys didžiuliu keltuvu galėjo pasikelti į 45 m aukštį ir pajausti, kaip tenka dirbti ugniagesiams-gelbėtojams tokiose sąlygose. Klaipėdos apskrities ugniagesiai žiūrovams pristatė dūmų detektorius, papasakojo apie jų įsirengimą ir veikimą. Policijos atstovai ženklino dviračius, žiūrovai, užsidėję specialius akinius, galėjo pajausti, kaip atrodo aplinka ir vaikščiojimas pavartojus alkoholį.

Šio renginio rėmėjai – Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas ir Klaipėdos rajono Bruožių kaimo bendruomenė, kuri vaišino skaniu šiupiniu, ledais ir gaiviaisiais gėrimais.

Renginio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas padėkojo visiems už dalyvavimą ir su vyriausiąja teisėja Diana Kuzminskiene įteikė prizininkams medalius bei padėkos raštus, taip pat dėkojo visiems, padėjusiems organizuoti renginį ir dar kartą palinkėjo, kad vanduo, skirtas gaisrų gesinimui, būtų naudojamas gėlių ir medelių laistymui. Renginio pabaigą paskelbė šešių gaisrinių mašinų garsiniai signalai, kurie žiūrovams sukėlė nemenką jaudulį.

______________________________________________________________

                            Klaipėdos rajono Endriejavo pagrindinės mokyklos moksleiviai į vasaros atostogas buvo palydėti Gargždų priešgaisrinės tarnybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2018 m. birželio 4 d. organizuotomis parodomosiomis-mokomosiomis pratybomis. Imituojant kilusį gaisrą mokykloje pamokų metu, buvo evakuojami moksleiviai per atsarginius išėjimus. Vieną klasę teko evakuoti per antro aukšto langą, kadangi imituojamas gaisras buvo išplitęs ir buvo užkirstas išėjimas pro duris. Streso ir įspūdžių pakako visiems, bet daugiausia emocijų patyrė mokiniai, kurie buvo evakuojami iš antro aukšto. Visi evakuoti mokiniai su mokytojais susirinko sporto aikštėje ir mokyklos direktorė Vilma Ugintienė paskelbė, kad visi moksleiviai ir mokytojai evakavosi ir yra sveiki. Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius papasakojo, kaip elgtis gaisro atveju, kaip saugiai kūrenti laužus, kepti mėsos gaminius, kaip elgtis įvairių nelaimių atvejais. Antroji pratybų dalis vyko prie Kapstato ežero. Mokiniams buvo rodoma, kaip gelbėti skęstantį, kaip jį gaivinti. T. Taučius papasakojo, kaip saugumo taisyklių būtina laikytis, kaip ir kur saugiai maudytis, kaip padėti skęstančiajam kol sulauks pagalbos.

Manome, kad tokios saugumo prevencinės pratybos prieš moksleivių vasaros atostogas duoda daug naudos nepasimetant pamačius į nelaimę pakliuvusį draugą ar kitą žmogų, tuo pačiu daugiau sužinant, kaip elgtis pačiam pakliuvus į nelaimę.

______________________________________________________________________________________________________________________________

Aktyviai dalyvaukime prevencinėje akcijoje „Gyvenkime saugiai „

                                   Nuo vasario mėnesio iki metų pabaigos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šalyje organizuoja prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai ketina aplankyti apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų visoje Lietuvoje, Klaipėdos rajone numatyta aplankyti 3500 būstų, konsultuoti gyventojus ir teikti jiems praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais. Svarbiausias šios akcijos tikslas – ugdyti saugios gyvensenos įpročius, gerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą ir skatinti gyventojus namie įsirengti autonominius dūmų detektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis 2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m. jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės ( 2016 m. – 101 ), iš jų 3 vaikai, o 181 gyventojas patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus. Praėjusiais metais miestuose žuvo 53 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 50. Daugiausia žmonių žuvo Kauno – ( 20 gyventojų ) ir Šiaulių ( 20 gyventojų ), o mažiausiai – Tauragės ( 2 ), Telšių (2 ), Kaune (11 ), Vilniuje ( 8 ), Radviliškio rajone ( 5 ), Panevėžio ( 4 ), Biržų ( 4 ), Klaipėdos r. praeitais metais žuvusių nebuvo. Remiantis gaisrų statistika, kaimiškuose vietovėse žmonių žūsta daugiau nei miestuose, tačiau 2017 m. miestuose žuvo 3 gyventojai daugiau.  Kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau, pats efektyviausias būdas yra įsirengti autonominius dūmų detektorius. Pernai šalyje, suveikus šiems detektoriams, išgelbėta ne viena gyvybė. Neretai gaisrai kyla naktį, tad, turint šį prietaisą namuose, šaižus jo garsas prikelia iš miego ir tragedijos dažniausiai pavyksta išvengti.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai yra numatę aplankyti ne mažiau  kaip 720 būstų. Ši akcija prasidės nuo 2018 m. balandžio 1 ir tęsis iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Kaip ir praėjusiais metais, ugniagesiai, lankydami gyventojus, domėsis, ar tvarkingos krosnys, elektros instaliacija, ar valomi dūmtraukiai, nes dažniausiai gaisrai gyvenamuosiuose namuose ir kyla dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.

________________________________________________________________________________________________________________________________

Kovo 11-ąją, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti, Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai-gelbėtojai dalyvavo  Lietuvos vėliavos nešime rajono centre Gargžduose. Vėliavos ilgis nusitiesė 250 metrų.

Įspūdingai atrodė banguojanti Lietuvos vėliava, o prisilietimas prie jos visiems mums priminė, kad esame laisvi ir kuriame tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu gyventi.

2018-03-12

______________________________________________________________________________________________________________________________________

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

PRIEŠGAISRINĘ TARNYBĄ APLANKĖ SVEČIAI

 

Praėjusią savaitę tarnyboje lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius jo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis ir Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

Svečiai aplankė Veiviržėnų ugniagesių komandą, susipažino su turimomis gaisrinėmis mašinomis, patalpomis, įvertino ugniagesių darbo ir buities sąlygas, kalbėjosi su ugniagesiais, išklausė jų pageidavimą įsigyti šių dienų reikalavimus atitinkančią gaisrinį transportą ir gelbėjimo įrangą (kvėpavimo aparatus, diskinį pjūklą, akumuliatorinį atsuktuvą, plėstuvus, žirkles metalui karpyti, moto pompą prie vandenvežio). Ugniagesiai pageidavo, kad būtų numatytos dotacijos mokėjimui už dirbtus viršvalandžius bei įrangos pirkimui.

Taip pat svečiai aplankė Judrėnų savanorius ugniagesius, kurie, apsirengę kovinėmis aprangomis, parodė turimą inventorių, techniką, kuri veža 3,5 tonos vandens, tad, kilus gaisrui Judrėnuose ar aplinkiniuose kaimuose, jie į pagalbą atvyksta pirmieji. Taip pat savanoriai ugniagesiai turi galimybes reikalui esant šalinti nuo kelių audrų išverstus medžius.  Žiemos metu savanoriai ugniagesiai su turima technika nuvalo kelius prie vandens telkinių, padeda nuvalyti kelius į daugiavaikių šeimų bei senyvo amžiaus gyventojų sodybas. Judrėnų savanoriai ugniagesiai tiki, kad ir jie artimiausiu metu irgi įsigis šiuolaikišką gaisrinę techniką.

Svečiai padėkojo ugniagesiams ir savanoriams už nepriekaištingą darbą gesinant gaisrus, dalyvavimą kituose įvykiuose gelbstint žmonių gyvybes ir turtą. Džiaugėsi dalyvavimu švietėjiškoje veikloje – prevencinėje akcijoje „Kūrenkime saugiai“,  kurios metu buvo aplankyta 242 rajono gyventojų būstai.

____________________________________________________________________________________________________________________________________

   Lietuvos šimtmečio šventė Veiviržėnuose

                           Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba  su savo atributika dalyvavo Lietuvos šimtmečio šventėje Veiviržėnuose. Rajono bendruomenė turėjo galimybę susipažinti su reklamine palapine, stendais, lankstinukais bei palapinėje rodomais animuotais įgarsintais filmukais priešgaisrine tematika. Ugniagesiai bendravo su Veiviržėnų miestelio gyventojais ir svečiais, mokiniais, dalino lankstinukus, pasakojo, kaip saugiai elgtis namuose, gamtoje, ką reikia daryti įvykus nelaimei.

Norintys galėjo apžiūrėti šiuolaikiškas gaisrines mašinas, gelbėjimo įrangą.

 

 

___________________________________________________________________________________________________________________________

Įsigaliojus naujam LR Darbo kodeksui, visose biudžetinėse įstaigose turi būti sudarytos kolektyvinės sutartys su išrinktomis darbo tarybomis arba su įstaigoje veikiančia profsąjunga.

Kadangi Klaipėdos rajono priešgaisrinėje tarnyboje dirbančių ugniagesių-gelbėtojų yra dvidešimt septyni profsąjungos nariai iš penkiasdešimt keturių, tai kolektyvinė sutartis sudaryta su profsąjunga. Minėti ugniagesiai yra įstoję į Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimą, todėl 2018 m. vasario 10 d. Šiauliuose pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Algio Lisausko ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko. Ši kolektyvinė sutartis galioja visiems priešgaisrinėje tarnyboje dirbantiems ugniagesiams-gelbėtojams.

___________________________________________________________________________________________________________________

Lapkričio 8–9 d. vyko Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atitikties vertinimas. Atlikus patikrinimą, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Plikių ugniagesių komandoje buvo surengtas susirinkimas, kuriame dalyvavo šios komandos darbuotojai, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius.

Susirinkimo metu buvo aptarti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atitikties patikrinimo bei pasibaigusios akcijos „Kūrenkime saugiai“ rezultatai. T. Taučius padėkojo ugniagesių komandos darbuotojams už iniciatyvą ir sumanumą vykdant akciją. Jis teigė, jog keliamas ugniagesių profesionalumas ir dėmesys gaisrų prevencijai tiesiogiai turi įtakos gyventojų saugumui.

Akcijos metu aplankytas 651 būstas. Daugiavaikiams ir vyresnio amžiaus būstų savininkams sumontuota 50 dūmų detektorių, kurie buvo įsigyti Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus lėšų. Už savivaldybės lėšas taip pat spausdinami plakatai, lankstinukai bei įsigyta palapinė, projektorius, stendų, suolų, stalų švietėjiškai veiklai vykdyti.

IMG-0041c160a001e408a86c10139c1a69de-V


AKCIJA „KŪRENKIME SAUGIAI“

            Vykdyta akcija „Kūrenkime saugiai“, kurią organizavo Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir komandose dirbantys ugniagesiai-gelbėtojai (rugsėjo–lapkričio mėnesiais) jau baigiasi. Akcijos metu aplankyta 242 būstų.  50 daugiavaikių ir vyresnio amžiaus būstų savininkams padovanojome ir įmontavome 50 dūmų detektorių. Akcijos metu bendravome su gyventojais: pastebėję pažeidimus, paaiškinome, patarėme ir priminėme, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Apsilankymų metu apžiūrėjome dūmtraukių būklę, matomus krosnių įskilimus, plyšimus, ar tvarkingos krosnių durelės, ar ant krosnių ir šalia jų nėra degių medžiagų, ar grindys ir sienos aplink krosnį apsaugotos nedegiomis medžiagomis. Atkreipėme dėmesį į  elektros instaliacijos gedimus, ar tvarkingi elektros laidai, perspėjome, kad į vieną elektros lizdą negali būti įjungta keli buities prietaisai, kad negali būti paliktas įjungtus telefono įkroviklis. Pastebėję minėtus pažeidimus, gyventojams patarėme, ką reikia taisyti, norint išvengti nelaimės. Gyventojams priminėme sutvarkyti ir  išvalyti dūmtraukius ir krosnis, perspėjome, kad nepaliktų kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleistų juos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Perspėjome, kad draudžiama kūrenti atidarytomis durelėmis, laikyti malkas ir kitą krosnių kurą arčiau kaip 1 metras nuo pakuros, o degi grindų ir sienų danga apie krosnį būtų apsaugota nedegiomis medžiagomis, perspėjome, kad nelaikytų kitų degių medžiagų arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių bei elektrinių šildytuvų. Aplankėme daug pensinio amžiaus gyventojų, vienišų senelių, socialiai remtinų šeimų.

                       Manome, kad mūsų ugniagesių apsilankymai ir priminimai padės apsaugojanti gyventojų turtą nuo gaisrų, kurie kyla dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių bei kūrenimo taisyklių pažeidimų.

Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnybos pataria saugoti savo ir kitų turtą nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų, padėti vieni kitiems nelaimės atveju, kad gaisrai nesugadintų nuotaikos ir be nuostolių sulauktume artėjančių didžiųjų metų švenčių.


Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba pagerbta už nepriekaištingą darbą!

 

Spalio 26 d. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šešių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovams ir jų atstovams įteikė padėkos raštus už nepriekaištingą darbą. Tarp įvertintų ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuriai vadovauja Stanislovas Virbauskas.

Susitikimo metu įvertinti ugniagesių pasiekimai užtikrinant rajonų gyventojų saugumą, aptarti strateginiai planai, 2018 metų biudžeto formavimo galimybės bei su tuo susijusios problemos. Sprendžiant rajonų priešgaisrinių tarnybų finansavimo klausimus, Klaipėdos  rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai atstovavo finansinės ir ūkinės veiklos specialistė Diana  Kuzminskienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos informacija

Ugniagesiai pas ministra


AKCIJA – KŪRENKIME SAUGIAI!

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba nuo 2017 m. rugsėjo 25 iki spalio 15 dienos vykdys akciją „Kūrenkime  saugiai„ .

Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Lankydami gyventojus, atkreipsime dėmesį į krosnių ir dūmtraukių būklę, matomus elektros instaliacijos gedimus bei dūmų detektorių (ne)buvimą.

Akcijos metu sieksime aplankyti pensinio amžiaus gyventojus, vienišus senolius, socialiai remtinas šeimas bei jiems dovanosime Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis įsigytus dūmų detektorius.  Atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir prevencijos darbuotojai paaiškins, patars ir primins kaip gyventi šiltai ir saugiai.

Ugniagesių gelbėtojų tikslas – ne bausti, bet padėti gyventojams ir esant būtinumui suteikti pagalbą, todėl labai prašome gyventojų geranoriško bendravimo su savo pareigą atliekančiais akcijos vykdytojais – Klaipėdos rajono savivaldybės ir Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiais gelbėtojais.

SAM_4073


MOKOMOSIOS – PARODOMOSIOS PRATYBOS

ŽINAU DAUGIAU – GYVENU SAUGIAU

               Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai- gelbėtojai atnaujino savo teorines ir praktines žinias mokomosiose-parodomosiose pratybose „Žinau daugiau – gyvenu saugiau“.

               Praėjusį šeštadienį Klaipėdos rajone Endriejavo seniūnijoje prie Kapstato ežero jau antrus metus iš eilės buvo organizuotos Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų mokomosios-parodomosios pratybos. Tokiose pratybose yra atnaujinamos ugniagesių-gelbėtojų teorinės ir praktinės žinios, įvertinamas fizinis jų pasirengimas, propaguojama ugniagesio-gelbėtojo profesija bei ugniagesybos sportas.  Šiais metais pratybose dalyvavo gausesnis ugniagesių- gelbėtojų būrys, Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai, o geras oras sukvietė didelį būrį žiūrovų. Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, tarybos narys Česlovas Tarvydas, Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

SAM_4071

Mažuosius ir suaugusius žiūrovus Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai mokė, kaip saugiai elgtis namuose, gamtoje, padėti ištikus nelaimei, kaip gesinti pirminius ugnies židinius, padėti skęstančiam, nerizikuojant savo sveikata ir gyvybe.

SAM_4053

SAM_4060

Mokomosiose-parodomosiose pratybose dalyvauti atvyko Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda,

Photo0099

Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos komanda, svečiai iš Kauno bei šešios mūsų rajono ugniagesių komandos. Ugniagesių komandų vadovai  sprendė testus,

SAM_4001

iš kurių 90 proc. buvo iš priešgaisrinės saugos ir 10 proc. – bendrųjų gebėjimo klausimų. Komandos savo jėgas išbandė kovinės trasos tiesimo rungtyje.

SAM_4019

Šiai rungčiai atlikti reikalingos geros teorinės ir praktinės žinios bei fizinis parengtumas. Šioje rungtyje aštuonios komandos sunaudojo virš dešimt tonų vandens. Po to vyko žarnos, pripildytos vandens, traukimo varžybos.

Photo0114

Šiose varžybose virė įnirtinga kova, nes ši rungtis reikalauja ištvermės ir fizinio pasirengimo.

                  Vertinimo komisija buvo sudaryta iš keturių narių (pirmininkė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ūkinės ir finansinės veiklos specialistė Diana Kuzminskienė).

SAM_4009

Geriausiai testus išsprendė Agluonėnų ugniagesių komandos vyriausiasis ugniagesys Vytautas Martinkus, be to, ši komanda, komisijai suvedus rezultatus, tapo antrosios vietos nugalėtoja. Endriejavo ugniagesių-gelbėtojų komandai, atidavusiai visas jėgas, atsilikusiai dviem taškais, atiteko trečioji vieta. Kovinės trasos tiesimo rungtyje laimėjo Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda. Suvedus rezultatus, ji surinko daugiausiai taškų ir jai atiteko pirmoji komandinė vieta. Žarnos, pripildytos vandens, traukimo rungtyje nenugalimi buvo Kretingos rajono ugniagesių-gelbėtojų komanda, antroji vieta atiteko Plikių ugniagesių-gelbėtojų komandai.  Kovinės trasos tiesimo rungtyje antrą vietą iškovojo Priekulės ugniagesių-gelbėtojų komanda.

                Renginyje vyravo gera nuotaika. Didžioji dalis ugniagesių į renginį atvyko su savo šeimomis. Geras oras pritraukė daug žiūrovų, kurie buvo įtraukiami į parodomuosius gelbėjimo  darbus. Renginio tikslai pasiekti, renginyje dalyvavę bendruomenės nariai liko patenkinti parodomaisiais gelbėjimo darbais, sportinėmis varžybomis.

                 Lėšos dalyvių maitinimui  buvo skirtos iš Mero fondo. Renginio dalyvius ir svečius skaniu šiupiniu vaišino Klaipėdos rajono Brožių virtuvė, kuri kartu buvo ir renginio rėmėja (vadovė Vida Riaukiene).  Renginį taip pat rėmė Endriejavo miestelio verslininkai Laima ir Simas Martinkai bei Mantas Virbauskas. Romansus renginio dalyviams ir svečiams dovanojo Gargždų kultūros centro Retro grupė (vadovas Vidmantas Radavičius).

Photo0131


KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE NUOLAT GERINAMOS UGNIAGESIŲ DARBO SĄLYGOS

           Visoje Lietuvoje nuskambėjusi istorija, kuomet į Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje esančiame nuosavame name kilusį gaisrą ugniagesių susidėvėjusį, morališkai pasenusį gaisrinį automobilį stūmė patys miestelio gyventojai ir, laiku nesuteikus pagalbos, gaisre žuvo žmogus, parodė prastą savivaldybių ugniagesių situaciją. Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybėje dėmesys ugniagesiams – išskirtinis. Nuolat stengiamasi gerinti jų darbo sąlygas, atnaujinti techniką.

Galima tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį rajono ugniagesiams ir tokia istorija mūsų rajone pasikartoti neturėtų. Kai Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys: seniūnijose esančios ugniagesių komandos dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

Savivaldybės lėšomis remontuojamos ugniagesių komandų administracinės patalpos, garažai, pagalbinės patalpos, perkamos ir ugniagesių aprangos. Taip pat Savivaldybė skiria lėšų ir susidevėjusių ugniagesių automobilių keitimui. 2016–2017 metais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis už 124,5 tūkst. eurų buvo nupirkti trys automobiliai Priekulės, Endriejavo ir Plikių ugniagesių komandoms.

Didelė dalis šių darbų įvyko dėl Klaipėdos rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko iniciatyvumo. Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, pradėjęs dirbti 2014 metais, iškart kartu su Savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, Tarybos nariais Regina Kernagiene bei Česlovu Tarvydu aplankė rajono ugniagesių komandas. Įvertinus esamą situaciją, buvo paruoštas 3 metų planas. Per šį laikotarpi turėjo būti atlikti einamieji remonto darbai, įsigyta ugniagesių kovinė ir darbinė apranga, avalynė, perkami panaudoti šiuolaikiški ugniagesių automobiliai.

„Šiandien norisi pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Tarybos narių pritarimu, skiriant lėšas taip reikalingas gyventojų saugumui užtikrinti, galime sakyti, kad Klaipėdos rajone galima gyventi ne tik geriau, bet ir saugiau. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos atsinaujina: komandose atlikti einamieji garažų ir pagalbinių patalpų remonto darbai, Priekulės, Endriejavo, Plikių ugniagesių komandoms nupirkti panaudoti, tačiau geros būklės, šių dienų reikalavimus atitinkantys ugniagesių automobiliai. Priekulės ir Girkalių ugniagesių komandų patalpos prijungtos prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, trijų garažų medinės durys pakeistos pakeliamais vartais, pakeisti keturi susidėvėję kieto kuro katilai, prie keturių ugniagesių komandų pastatų pastatytos malkinės, atnaujinta kovinė ir darbinė apranga, avalynė. Vyko ugniagesių mokymai ugniagesio kvalifikaciniam pažymėjimui gauti, pirmosios pagalbos teikimo ir darbo saugos mokymai.  Nuo 2014 m. ugniagesiai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dotacijų kiekvienais metais gauname vis mažiau, džiaugiamės, kad Savivaldybė skiria lėšų ir taip pristabdomas kaimo ugniagesių komandų žlugdymas“, – pasakojo Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Kaimo ugniagesiams teko kovoti ir dėl savo išlikimo. Pagal anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Stanislovo Virbausko, Klaipėdos rajonas, palaikomas Savivaldybės, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po 9 darbuotojus. Tokiu būdu buvo pasiekta, kad į iškvietimus vyktu du ugniagesiai. Pagal PAGD planą, budėti turėjo tik vienas profesionalas, o jam talkinti – iš namų tiesiai į įvykio vietą atvykęs savanoris.

Nors daug darbų ugniagesybos srityje rajone jau padaryta, tačiau darbų dar liko. Pasak Stanislovo Virbausko, reikia dar labiau gerinti ugniagesių darbo ir buities sąlygas, spręsti klausimą dėl jų mažų atlyginimų, kad būtų galima pritraukti jaunesnių darbuotojų. Dar reikia pakeisti susidėvėjusius automobilius Girkalių, Agluonėnų, Veiviržėnų ugniagesių komandose. Reikia sutvarkyti gaisrinių pastatus Priekulėje, Endriejave, Agluonėnuose.

„Visus sprendžiamus klausimus deriname su mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, kuri ne kartą lankėsi ugniagesių komandose ir puikiai žino, ko trūksta komandoms. Įvairius klausimus deriname ir sprendžiame su Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Edgaru Kuturiu, kartu su juo dalyvaujame pasitarimuose, sprendžiant finansinius ir darbo organizavimo klausimus. Tikimės, kad Savivaldybės taryba ir toliau skirs lėšų minėtų darbo priemonių įsigijimui, pastatų remontui, transporto priemonių įsigijimui“, – teigė S. Virbauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, pavaldžia Vidaus reikalų ministerijai, atlieka mokomąsias pratybas, dalyvauja prevencinėse akcijose, tobulina ugniagesių pasiruošimą tikrindami jų teorines žinias. Savivaldybės ugniagesių komandos pagal išvykimų teikti pagalbą skaičių yra vienos iš lyderių Lietuvoje (per 2016 m. − 508 išvykimų).

Ernesta Strakšytė

 


KAIMO UGNIAGESIŲ REFORMA UŽSTRIGO

Vida Tavorienė

2017-04-19

 

Pastaraisiais metais kaimo ugniagesiai kovojo dėl savo išlikimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) siekė smarkiai praretinti kaimuose ir miesteliuose dirbančių ugniagesių tinklą, o gaisrams gesinti kvietė savanorius. Tačiau dabar pertvarka stabdoma, sumažintos ugniagesių komandos vėl atkuriamos arba formaliai įregistruojami kaip savanoriai jau dirbantys profesionalai.

Pertvarką sustabdė

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kaimuose ir miesteliuose sumažinus ugniagesių ne vienu atveju taip ir atsitiko. Žmonės pasakoja istorijas, kaip, panaikinus vietoje buvusias gaisrines, į gaisrą iš toliau atvykusiems ugniagesiams tekdavo gesinti jau tik nuodėgulius.

Nuo praėjusių metų pabaigos kaimo ugniagesių reforma įjungė atbulinę pavarą. „Atleisti žmonės grįžta į darbą, atkuriamos ugniagesių komandos savivaldybėse. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet visa visuomenė“, – konstatavo Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis.

Pagal anksčiau PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Taip pat savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. PAGD planavo iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažinti šioje struktūroje dirbančių ugniagesių.

PAGD vadovai aiškino, kad valstybė neišgali išlaikyti sukurto savivaldybių ugniagesių komandų tinklo, ir siūlė išeitį – gaisrų gesinimą patikėti savanoriams (jiems už darbo valandą, degalus ir kt. tenka apie 6 eurus). Reikia pripažinti, kad prieš pertvarką pasisakė patys ugniagesiai, jos nepalaikė ir dauguma merijų.

„Reformos sumanytojai buvo atitrūkę nuo tikrovės. Kaimuose liko tik senukai ir tie, kurie „bambalius“ apsikabinę vaikšto. Kiti, jeigu neemigravo, tai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, važiuoja dirbti į didesnius miestus. Ūkininkai taip pat savo darbuose paskendę. Iš kur atsiras tų savanorių, kurie galėtų gesinti gaisrus?“ – kabinetuose gimusias pertvarkas kritikavo vieno miestelio gyventoja.

Kaimo žmonės piktinasi, kad, politikų manymu, provincijoje neapsimoka išlaikyti mokyklas, ambulatorijas, paštą, gaisrines. Anot jų, gal vertėtų paskaičiuoti, ar mokesčių mokėtojams apsimoka išlaikyti tiek Seimo narių, Vyriausybę ir galybę biurokratų prikimštų įstaigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas teigė, kad jų rajonas, palaikomas vietos merijos, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po devynis darbuotojus. Tokiu būdu buvo atstovėta, kad budėtų ir į iškvietimus vyktų du ugniagesiai. Pagal PAGD planą budėti turėjo vienas profesionalas, o savanoris iš namų turėjo vykti tiesiai į įvykio vietą.

Savanoriai ne savo noru

S.Virbauskas pasakojo, kaip buvo gausinamas ugniagesių savanorių būrys. „Skelbiama, kad Lietuvoje yra apie 1 000 ugniagesių savanorių, tačiau kiek tarp jų tikrų savanorių iš bendruomenių? Manau, tebus vos kelios dešimtys. Mūsų rajone yra tik trys. Labiausiai nuo centro nutolusioje gyvenvietėje savivaldybė pati išlaiko vieną ugniagesį, kuris turi gaisrui gesinti paruoštą traktorių. Trys jo giminaičiai yra savanoriai. Tai tikroji savanorystė“, – aiškino pašnekovas.

Ugniagesiai sutaria, kad savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nemato galimybių, kaip ją dabartiniame ištuštėjusiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. „Gaisrus gesinti pasiryžęs savanoris turi būti fiziškai pajėgus, nes jam tenka atsakingas ir pavojingas darbas. O kaime beveik vieni senukai. Be to, savanoriai gali būti geri talkininkai, kai dega miškai, durpynai. O kai reikia staigiai reaguoti, būtini profesionalai. Vokiečiai stebisi, kad mes griauname seniai ir gerai veikiančią sistemą ir skubame perimti kitokią patirtį“, – sakė S.Virbauskas.

„Ugniagesys, vienas važiuodamas į gaisrą, turi stebėti kelią, kalbėtis telefonu. Tokia tvarka pažeidžia darbo saugą. O ką daryti vienam atvykus į vietą, kol nėra savanorio? Tikrai nėra ko tikėtis, kad pabudintas naktį ar pakviestas iš darbo savanoris atvyks greitai. Kaimyniniame rajone pasimokyta, kaip iškviestas vienas ugniagesys negalėjo padėti į duobę įkritusiai moteriškei“, – aiškino klaipėdietis ir pridūrė, kad, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, iškyla ir atsakomybės klausimas.

Apgailėtinos sąlygos

S.Virbauskas sutinka, kad reikia stiprinti ugniagesių tinklą kaimuose. „Žmonės – ne sraigės, savo namų ant nugarų į užsienį neišsinešė. Likę namai dega, daugėja įvairių nelaimingų atvejų, kai ugniagesiams tenka vykti gelbėti. Pernai mūsų rajone apie 40 proc. padaugėjo iškvietimų. Aišku, čia pajūris, daugiau audrų, potvynių, be to, eina autostrada, taip pat čia turime bene didžiausius šalyje kolektyvinius sodus. Tad darbo pakanka“, – aiškino pašnekovas.

Klaipėdos rajono ugniagesių vadovu 2014 metais tapęs vyras sakė, kad ugniagesiai dirbo apgailėtinomis sąlygomis – apleistos patalpos, senos mašinos ir susidėvėjusi apranga – tokia buvo ugniagesių kasdienybė. „Kreipiausi į savivaldybės vadovus, radome bendrą kalbą. Per pastaruosius metus susitvarkėme pastatus, įsigijome tris šiuolaikiškas senokas, bet dar geras gaisrines mašinas. Aprengėme ir apdraudėme ugniagesius“, – pasakojo S.Virbauskas.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius apgailestavo, kad ugniagesiams tenka kautis dėl atlyginimų. „Kylant minimaliai algai, savivaldybių ugniagesiams turėjo padidėti uždarbis. Įvedė naują tvarką – reikia atlikti vertinimą, bet negali įvertinti labai gerai, nes nėra pinigų algai pakelti. Nėra pinigų ir viršvalandžiams apmokėti. Plika akimi matyti, kad abejotinos vertės projektams valstybė taško milijonus, o savo žmonėms jų nėra. Tuščiakalbystės daugėja, o esmės nematome. Todėl taip ir gyvename“, – nusivylimo neslėpė ugniagesys.

Savanorių neatsirado

Kęstutis Lukošius, PAGD direktorius

Iš tikrųjų reforma nebuvo sklandi. Savivaldybių ugniagesių komandos likusios nuo kolūkių laikų, o Vakaruose yra savanorių pajėgos. Norima ir Lietuvoje tokias turėti. Buvo pasirinkta mažinti profesionalių ugniagesių skaičių didinant savanorių gretas. Dabar situacija tokia, kad kai kur ugniagesių sumažėjo, o tikrų savanorių iš bendruomenių neatsirado. Yra taip, kad apskrityje vos 2–5 tikri savanoriai, o kiti tiesiog kaip savanoriai įregistruoti tie patys dirbantys ugniagesiai. Savanorystė labiau aktuali regionams, tačiau nebuvo įvertinta, kad ten mažiau žmonių, kurie galėtų tam skirti laiko.

Kad gaisrų gesinimas išliktų tinkamo lygio ir būtų užtikrinta tinkama sauga, ugniagesių pajėgos dabar nėra mažinamos. Bet reikia ieškoti priemonių, kaip pritraukti daugiau tikrų savanorių. Aišku, to negalima daryti per prievartą.

Padidinti atlyginimų ugniagesiams, kaip numatyta pasikeitusiuose teisės aktuose, negalime, nes tam nebuvo skirta lėšų iš biudžeto. Tą reikalą dabar sprendžiame ir viliamės, kad bus gauta papildomų lėšų.

Nepakeis profesionalų

Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais

Situacija nėra vienareikšmiška, nes rasti savanorių gana sudėtinga. Dažnai jais tapo patys ugniagesiai. Jų atsirado ir iš bendruomenių, tačiau nedaug.

Buvo pasirinktas įdomus reformos kelias. PAGD siūlė dirbtinai mažinti savivaldybių ugniagesių skaičių ir į jų vietą priimti savanorius. Tokia pertvarka netinkama, nes kažin ar tokiu būdu būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga. Dabar kol kas aiškių PAGD veiksmų nesimato. Savivaldos vizija – sukomplektuota 9 profesionalių ugniagesių komanda, mes siūlėme ją padidinti iki 10 asmenų.

Aišku, kad savanorystės idėja gera, ugniagesių savanorių gali būti daug. Bet jie negali pakeisti profesionalių ugniagesių.

Reforma nevyko

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras

PAGD reforma praktiškai nevyko. Naujas PAGD vadovas turės pateikti pertvarkos viziją. Mes norime konsoliduoti bendrąsias funkcijas vykdančius padalinius (buhalteriją, teisininkus ir kt.) ir stiprinti ugnies gesinimo bazę. Kiekviename miestelyje po ugniagesių vadovą, pavaduotoją ir sekretorę neturėtų likti.

Kitas svarbus akcentas – savanorystės stiprinimas. Suprantama, turėti 7–8 ugniagesių brigadas ne visada racionalu. Ugniagesiai savanoriai būtų ženkli pagalba. Nebūtinai jais turėtų būti jauni stiprūs vyrai. Juk savanorijos spektras labai platus. Reikia šviesti visuomenę, skatinti socialinę atsakomybę, aiškinti prevencines priemones. Tai nebuvo rimtai daroma, buvo dirbtinai sudaromi savanorių sąrašai. Aišku, reikia pripažinti, kad savanoriai bus tik pagalbininkai, jie neatstos profesionalių ugniagesių.

Galima būtų pasitelkti ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgas, tačiau tai jautrus klausimas. Reikia įvertinti jų interesus ir galimybes. Kita vertus, ir dabar krašto apsaugos pareigūnai padeda gesinti didelius gaisrus.

Statistika

PAGD duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kilo 10 041 gaisras – 16,4 proc. mažiau, palyginti su 2015–aisiais. Gaisrų metu žuvo 101 žmogus. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 63. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 260 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau.

2017 m. iki kovo 30 d. ugniagesiams teko gesinti 2576 gaisrus, kurių metu žuvo 41 žmogus. Miestuose žuvo 19 žmonių, o  miesteliuose ir kaimo vietovėse – 22.

2017 metais iš valstybės dotacijų yra išlaikomos 279 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos. Jose dirba 2511 ugniagesių ir skyrininkų. 2016 metų gruodžio 31 d. duomenimis 204 etatai buvo nesukomplektuoti (arba neįsteigti).

2017 metų sausio 1 d. duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra sudariusios 1034 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gaisrų gesinime, ir 224 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje.

 


 Šių metų, balandžio 5 dieną, seime, vyko susitikimas su seimo vice pirmininke Rima Baškiene ir LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikimo tikslas, savivaldybių ugniagesių finansavimo ir tolimesnės veiklos planai, bei statutinių pareigūnų finansinio neatitikimi klausimas, vykdant vidaus tarnybos statuto nustatytą viršvalandžių apmokėjimą ir vertinimą. Susitikime dalyvavo: Vytas Kaziliūnas – PAGD direktoriaus patarėjas, Laimonas Tubis – LGSA savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas , Algis Lisauskas – LUGPSS pirmininkas, Juozas Pocius – ŠAUGPS pirmininkas, Diana Kuzminskienė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos finansinės ir ūkinės veiklos specialistė, Arvydas Gužauskas – Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas, Stasys Lembertas – Šiaulių rajono savivaldybės ugniagesys- gelbėtojas, Arūnas Veselis -Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiasis ugniagesys.

             Susitikimo metu buvo aptartos ugniagesiams ypač aktualios problemos, kurios eilę metų nesprendžiamos. Kaip pagrindinė, iki šiol neišspręsta, nurodyta problema – nepakankamas finansavimas. Tai liečia tiek statutinius ugniagesius tiek savivaldybių ugniagesius.   Trūkstant lėšų nepilnai sukomplektuotos komandos, viršvalandžiai kompensuojami poilsio laiku ir tenka dirbti po vieną ugniagesį. Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas Arvydas Gužauskas pastebėjo, kad tai pačiai VRM sistemai priklausantys statutiniai darbuotojai tokie kaip ugniagesiai ir policininkai gauna nepagrįstai skirtingą darbo užmokestį. Tuo klausimui, tarpininkaujant LVŽS frakcijos seniūnui, Ramūnui Karbauskiui, bus kreipiamasi išaiškinimo. Aktyvią pagalbą teikė ir pažadėjo teikti seimo vice pirmininkė Rima Baškienė. Pastarieji pasidžiaugė, kad pagaliau rasti bendri norai tarp PAGD-o ir profesinių sąjungų.

             Kaip vienas iš sprendimų būdų pasiūlytas teisės aktų tobulinimas bei bendradarbiavimas tarp departamento, profsąjungos, asociacijos bei priešgaisrinių tarnybų


Ugniagesių komanda Plikiuose sulaukė modernaus automobilio

                Žiemišką kovo 7-osios rytą Plikiuose sklandė džiugi nuotaika – ugniagesių komandai Savivaldybės atstovai perdavė naudoto, bet šiuolaikiško ir visus europinius reikalavimus atitinkančio automobilio „Mercedes“ raktelius. Sirenų gaudesiu naujoji transporto priemonė pasitiko susirinkusius ugniagesius, valdžios atstovus, Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos moksleivius.

 Parašė  Agota Rimkuvienė

  •                                 Mercedec

Endriejave – naujas ugniagesių automobilis

           Gruodžio 13 dieną Klaipėdos rajone Endriejavo miestelyje buvo pristatytas naujasis Endriejavo ugniagesių komandos automobilis. 

          Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, simboliškai perdavęs naujo automobilio raktelius ir dokumentus vyriausiajam Endriejavo ugniagesių komandos ugniagesiui Pranui Žemguliui.

               Savivaldybės lėšomis įsigytas naujasis ugniagesių automobilis „Mercedes“ taps dideliu paskatinimu ugniagesių komandai bei padės greičiau reaguoti į iškvietimus. Taip pat Endriejavo ugniagesiai nelaimės atveju galės labiau padėti ir kitoms seniūnijoms, savivaldybėms. Naujasis automobilis talpina net 5 kubus vandens, kai senajame tilpo tik 1,6 kubo, taigi pagalba nukentėjusiesiems bus ne tik greitesnė, bet ir kokybiškesnė. Pasidžiaugta ir ugniagesių pastangų dėka suremontuotomis jų patalpomis.

                  Ugniagesius sveikino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys. Savivaldybei už pagalbą ugniagesiams bei naują automobilį dėkojo Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, kuris džiaugėsi, kad nuo šiol čia gyventi bus ne tik gera, bet ir saugu. Endriejavo žmonių vardu padėką išreiškė ir Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kuri pasidžiaugė ir jaunaisiais ugniagesiais savanoriais bei apdovanojo juos saldžiomis dovanomis. Endriejavo parapijos klebonas kunigas Stasys Šlepavičius pašventino naująjį automobilį, kad jis padėtų gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, kad juo būtų atliekami tik geri darbai.

                    Naująjį automobilį panoro pamatyti ir Endriejavo bei Gargždų „Kranto“ pagrindinių mokyklų mokiniai. Tarp jų buvo ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos pirmokė Kotryna Lenkšaitė, praėjusią savaitę išgelbėjusi Minijos upėje skendusią draugę. Apie plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusią istoriją papasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius. Kotryną už jos didvyrišką poelgį, kai ji, supratusi, kad į upę įslydusios draugės neišgelbės pati, išbėgo ieškoti pagalbos, apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas bei Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė.

             Kol žaibiškai į nelaimę reagavusi Kotryna ieškojo pagalbos, tuo metu netoliese buvęs Egidijus Kazlaučiūnas, pastebėjęs bėgančią pusnuogę mergaitę, puolė prie upės ir išvydęs vandenyje esančią mažametę šoko į vandenį ir ją ištraukė. Šis vyras taip pat buvo apdovanotas.

                 Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys – seniūnijose esančios ugniagesių komandos, sudarytos iš ugniagesių ir savanorių, dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas, pritraukti naujų savanorių.

 Ernesta Strakšytė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA


                      PREVENCINĖ AKCIJA „SAUGUS BŪSTAS“                             2016 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijoje Endriejave Ir Žadeikių kaime vyko prevencinė akcija „Saugus būstas“. Akcijoje dalyvavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas, vidaus tarnybos majoras Arūnas Armalis, poskyrio vyresnysis inspektorius, vidaus tarnybos kapitonas Kęstutis Sadauskis, Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesys gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis Rimvydas Milius, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Endriejavo seniūnijos socialinė darbuotoja Lidija Gubovienė. Taip pat buvo pakviesti dalyvauti Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai prevenciniam darbui Astijus Burba, Kornelijus Burba, Irmantas Sauserys,  Henrikas Kubilius.  Akcijos metu buvo aplankyti socialinės rizikos šeimų ir pagyvenusių šeimų būstai bei kiti gyventojai, kurie geranoriškai mus priėmė. Ruošiantis žiemos sezono šildymui ir linkint saugiai sulaukti pavasario, būstų savininkams buvo patariama, kaip saugiai kūrenti krosnis, tinkamai prižiūrėti kaminus, kokį pavojų kelia būstui ir jame gyvenantiems asmenims netvarkinga elektros instaliacija bei kokį pavojų kelia netvarkingai pajungti ir naudojami buitiniai prietaisai. Jauniesiems savanoriams tai buvo pirmoji prevencinė akcija, kurioje dalyvaudami iš pareigūnų išgirdo, kokie reikalavimai norint saugiai gyventi ir turėti saugų būstą, taip pat jiems teko  matyti ir grubių priešgaisrinių taisyklių pažeidimų. Būstų savininkams jaunieji savanoriai išdalino lankstinukus su patarimais. Kai kuriems būstų savininkams pažadėjome atvykti dar kartą ir įsitikinti, ar į mūsų perspėjimus buvo tinkamai sureaguota, saugojant jų ir kaimynų būstus.

           Tokios prevencinės akcijos rajone organizuojamos nuolat ir tai duoda teigiamų rezultatų, nes, atvykus pakartotinai, pastebime, kad dauguma pažeidimų yra pašalinta. Ši akcija buvo išskirtinė, populiarinanti ugniagesio savanorio profesiją, nes joje dalyvavo pirmieji rajone, o gal ir respublikoje.

DSCF2699

DSCF2701


   Birželio 18 d. Endriejave, prie Kapstato ežero, vyko laipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos organizuotas renginys „Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams“. 

SAM_3564

              Renginyje dalyvavo bei tarpuasvyje rungtyniavo šešios tarnybos ugniagesių komandos ir Gargždų PGT komanda.

SAM_3585

SAM_3589

            Savo apsilankymu šventę papuošė rajono Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė, Tarybos nariai Regina Kernagienė ir Česlovas Tarvydas, Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius, Klaipėdos apskrieties PGV viršininkas Gedeminas Karalius. Renginio „vinis“ – pažymėjimų įteikimas jauniesiams  savanoriams Kornelijui Burbai, Astijui Burbai, Henrikui Kubiliui ir Irmatui Sauseriui. 

SAM_3584

 


 

Gegužės  21 d. Joniškio rajone, Žagarėje, P. Cvirkos gatvėje esančioje poilsiavietėje „Prie pušyno“ (šalia Žvelgaičio ežero) vyko savanorių ugniagesių sąskrydis. Jis rengiamas siekiant populiarinti ugniagesybos sportą, plėtoti savanorių ugniagesių veiklą ir populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Organizatoriai maloniai kviečia visus su šeimomis jame apsilankyti ir žada, kad renginyje bus daug nuotaikingų akimirkų ir įsimintinų reginių. 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA


Kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priekulės ugniagesių komandoje buvo paminėta savanorių ugniagesių veiklos pradžia. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras, administracijos direktorius, seniūnė, savivaldybės tarybos nariai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Kastytis Gedminas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius,  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patarėjas Edmundas Stalmokas bei savanoriai ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas Priekulės ugniagesių komandai įteikė naujai įsigyto automobilio raktelius. 34 savanoriams ugniagesiams buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai. Dauguma savanorių ugniagesių yra Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų darbuotojai, o prie jų prisijungė ir 4 Judrėnų gyventojai, kurioje jau dešimtmetį veikia savanorių ugniagesių formuotė.

Už vasario 12 d. Endriejave kilusio gaisro gesinimą, kai atvira liepsna degė trijų aukštų, 12 butų daugiabučio stogas ir dėl parodyto ryžto ir aktyvių bei tikslių Endriejavo ugniagesių ir prie jų prisijungusių savanorių ugniagesių veiksmų buvo išvengta žmonių aukų ir didelių materialinių nuostolių, Klaipėdos rajono meras savo padėkomis paskatino Endriejavo UK ugniagesius Stasį Lukauską ir Vytautą Jocį bei su kita automobiline cisterna atvykusius savanorius ugniagesius Praną Žemgulį ir Nerijų Visagorskį.

Savanoriai ugniagesiai per Bendrąjį pagalbos centrą yra aliarmuojami nuo praėjusių metų spalio. Per šį laiką savanoriai incidentuose dalyvavo 13 kartų, gesinti gaisrų buvo atskubėję 27 savanoriai.


2015-06-20 Klaipėdos rajono savaldybės priešgaisrinė tarnyba organizavo ugniagesių edukacinę išvyką „Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams“ Juodkrantėje.

Edukacinės išvykos darbotvarkė:

1. 2014 metų razultatų aptarimas. Pranešėjas Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius.

2. Savanorystės veiklos įgyvendinimo klausimai. Pranešėjai Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius., Klaipėdos rajono savavldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Staniskovas Virbauskas.

SAM_3009