AKCIJA – KŪRENKIME SAUGIAI!

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba nuo 2017 m. rugsėjo 25 iki spalio 15 dienos vykdys akciją „Kūrenkime  saugiai„ .

Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Lankydami gyventojus, atkreipsime dėmesį į krosnių ir dūmtraukių būklę, matomus elektros instaliacijos gedimus bei dūmų detektorių (ne)buvimą.

Akcijos metu sieksime aplankyti pensinio amžiaus gyventojus, vienišus senolius, socialiai remtinas šeimas bei jiems dovanosime Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis įsigytus dūmų detektorius.  Atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir prevencijos darbuotojai paaiškins, patars ir primins kaip gyventi šiltai ir saugiai.

Ugniagesių gelbėtojų tikslas – ne bausti, bet padėti gyventojams ir esant būtinumui suteikti pagalbą, todėl labai prašome gyventojų geranoriško bendravimo su savo pareigą atliekančiais akcijos vykdytojais – Klaipėdos rajono savivaldybės ir Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiais gelbėtojais.

SAM_4073


MOKOMOSIOS – PARODOMOSIOS PRATYBOS

ŽINAU DAUGIAU – GYVENU SAUGIAU

               Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai- gelbėtojai atnaujino savo teorines ir praktines žinias mokomosiose-parodomosiose pratybose „Žinau daugiau – gyvenu saugiau“.

               Praėjusį šeštadienį Klaipėdos rajone Endriejavo seniūnijoje prie Kapstato ežero jau antrus metus iš eilės buvo organizuotos Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų mokomosios-parodomosios pratybos. Tokiose pratybose yra atnaujinamos ugniagesių-gelbėtojų teorinės ir praktinės žinios, įvertinamas fizinis jų pasirengimas, propaguojama ugniagesio-gelbėtojo profesija bei ugniagesybos sportas.  Šiais metais pratybose dalyvavo gausesnis ugniagesių- gelbėtojų būrys, Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai, o geras oras sukvietė didelį būrį žiūrovų. Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, tarybos narys Česlovas Tarvydas, Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

SAM_4071

Mažuosius ir suaugusius žiūrovus Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai mokė, kaip saugiai elgtis namuose, gamtoje, padėti ištikus nelaimei, kaip gesinti pirminius ugnies židinius, padėti skęstančiam, nerizikuojant savo sveikata ir gyvybe.

SAM_4053

SAM_4060

Mokomosiose-parodomosiose pratybose dalyvauti atvyko Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda,

Photo0099

Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos komanda, svečiai iš Kauno bei šešios mūsų rajono ugniagesių komandos. Ugniagesių komandų vadovai  sprendė testus,

SAM_4001

iš kurių 90 proc. buvo iš priešgaisrinės saugos ir 10 proc. – bendrųjų gebėjimo klausimų. Komandos savo jėgas išbandė kovinės trasos tiesimo rungtyje.

SAM_4019

Šiai rungčiai atlikti reikalingos geros teorinės ir praktinės žinios bei fizinis parengtumas. Šioje rungtyje aštuonios komandos sunaudojo virš dešimt tonų vandens. Po to vyko žarnos, pripildytos vandens, traukimo varžybos.

Photo0114

Šiose varžybose virė įnirtinga kova, nes ši rungtis reikalauja ištvermės ir fizinio pasirengimo.

                  Vertinimo komisija buvo sudaryta iš keturių narių (pirmininkė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ūkinės ir finansinės veiklos specialistė Diana Kuzminskienė).

SAM_4009

Geriausiai testus išsprendė Agluonėnų ugniagesių komandos vyriausiasis ugniagesys Vytautas Martinkus, be to, ši komanda, komisijai suvedus rezultatus, tapo antrosios vietos nugalėtoja. Endriejavo ugniagesių-gelbėtojų komandai, atidavusiai visas jėgas, atsilikusiai dviem taškais, atiteko trečioji vieta. Kovinės trasos tiesimo rungtyje laimėjo Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos susivienijimo komanda. Suvedus rezultatus, ji surinko daugiausiai taškų ir jai atiteko pirmoji komandinė vieta. Žarnos, pripildytos vandens, traukimo rungtyje nenugalimi buvo Kretingos rajono ugniagesių-gelbėtojų komanda, antroji vieta atiteko Plikių ugniagesių-gelbėtojų komandai.  Kovinės trasos tiesimo rungtyje antrą vietą iškovojo Priekulės ugniagesių-gelbėtojų komanda.

                Renginyje vyravo gera nuotaika. Didžioji dalis ugniagesių į renginį atvyko su savo šeimomis. Geras oras pritraukė daug žiūrovų, kurie buvo įtraukiami į parodomuosius gelbėjimo  darbus. Renginio tikslai pasiekti, renginyje dalyvavę bendruomenės nariai liko patenkinti parodomaisiais gelbėjimo darbais, sportinėmis varžybomis. 

                 Lėšos dalyvių maitinimui  buvo skirtos iš Mero fondo. Renginio dalyvius ir svečius skaniu šiupiniu vaišino Klaipėdos rajono Brožių virtuvė, kuri kartu buvo ir renginio rėmėja (vadovė Vida Riaukiene).  Renginį taip pat rėmė Endriejavo miestelio verslininkai Laima ir Simas Martinkai bei Mantas Virbauskas. Romansus renginio dalyviams ir svečiams dovanojo Gargždų kultūros centro Retro grupė (vadovas Vidmantas Radavičius).

Photo0131


KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE NUOLAT GERINAMOS UGNIAGESIŲ DARBO SĄLYGOS

 

           Visoje Lietuvoje nuskambėjusi istorija, kuomet į Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje esančiame nuosavame name kilusį gaisrą ugniagesių susidėvėjusį, morališkai pasenusį gaisrinį automobilį stūmė patys miestelio gyventojai ir, laiku nesuteikus pagalbos, gaisre žuvo žmogus, parodė prastą savivaldybių ugniagesių situaciją. Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybėje dėmesys ugniagesiams – išskirtinis. Nuolat stengiamasi gerinti jų darbo sąlygas, atnaujinti techniką.  

Galima tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį rajono ugniagesiams ir tokia istorija mūsų rajone pasikartoti neturėtų. Kai Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys: seniūnijose esančios ugniagesių komandos dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

Savivaldybės lėšomis remontuojamos ugniagesių komandų administracinės patalpos, garažai, pagalbinės patalpos, perkamos ir ugniagesių aprangos. Taip pat Savivaldybė skiria lėšų ir susidevėjusių ugniagesių automobilių keitimui. 2016–2017 metais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis už 124,5 tūkst. eurų buvo nupirkti trys automobiliai Priekulės, Endriejavo ir Plikių ugniagesių komandoms.

Didelė dalis šių darbų įvyko dėl Klaipėdos rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko iniciatyvumo. Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, pradėjęs dirbti 2014 metais, iškart kartu su Savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, Tarybos nariais Regina Kernagiene bei Česlovu Tarvydu aplankė rajono ugniagesių komandas. Įvertinus esamą situaciją, buvo paruoštas 3 metų planas. Per šį laikotarpi turėjo būti atlikti einamieji remonto darbai, įsigyta ugniagesių kovinė ir darbinė apranga, avalynė, perkami panaudoti šiuolaikiški ugniagesių automobiliai.

„Šiandien norisi pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Tarybos narių pritarimu, skiriant lėšas taip reikalingas gyventojų saugumui užtikrinti, galime sakyti, kad Klaipėdos rajone galima gyventi ne tik geriau, bet ir saugiau. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos atsinaujina: komandose atlikti einamieji garažų ir pagalbinių patalpų remonto darbai, Priekulės, Endriejavo, Plikių ugniagesių komandoms nupirkti panaudoti, tačiau geros būklės, šių dienų reikalavimus atitinkantys ugniagesių automobiliai. Priekulės ir Girkalių ugniagesių komandų patalpos prijungtos prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, trijų garažų medinės durys pakeistos pakeliamais vartais, pakeisti keturi susidėvėję kieto kuro katilai, prie keturių ugniagesių komandų pastatų pastatytos malkinės, atnaujinta kovinė ir darbinė apranga, avalynė. Vyko ugniagesių mokymai ugniagesio kvalifikaciniam pažymėjimui gauti, pirmosios pagalbos teikimo ir darbo saugos mokymai.  Nuo 2014 m. ugniagesiai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dotacijų kiekvienais metais gauname vis mažiau, džiaugiamės, kad Savivaldybė skiria lėšų ir taip pristabdomas kaimo ugniagesių komandų žlugdymas“, – pasakojo Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Kaimo ugniagesiams teko kovoti ir dėl savo išlikimo. Pagal anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Stanislovo Virbausko, Klaipėdos rajonas, palaikomas Savivaldybės, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po 9 darbuotojus. Tokiu būdu buvo pasiekta, kad į iškvietimus vyktu du ugniagesiai. Pagal PAGD planą, budėti turėjo tik vienas profesionalas, o jam talkinti – iš namų tiesiai į įvykio vietą atvykęs savanoris.    

Nors daug darbų ugniagesybos srityje rajone jau padaryta, tačiau darbų dar liko. Pasak Stanislovo Virbausko, reikia dar labiau gerinti ugniagesių darbo ir buities sąlygas, spręsti klausimą dėl jų mažų atlyginimų, kad būtų galima pritraukti jaunesnių darbuotojų. Dar reikia pakeisti susidėvėjusius automobilius Girkalių, Agluonėnų, Veiviržėnų ugniagesių komandose. Reikia sutvarkyti gaisrinių pastatus Priekulėje, Endriejave, Agluonėnuose.

„Visus sprendžiamus klausimus deriname su mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, kuri ne kartą lankėsi ugniagesių komandose ir puikiai žino, ko trūksta komandoms. Įvairius klausimus deriname ir sprendžiame su Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Edgaru Kuturiu, kartu su juo dalyvaujame pasitarimuose, sprendžiant finansinius ir darbo organizavimo klausimus. Tikimės, kad Savivaldybės taryba ir toliau skirs lėšų minėtų darbo priemonių įsigijimui, pastatų remontui, transporto priemonių įsigijimui“, – teigė S. Virbauskas.  

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos kartu su Gargždų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, pavaldžia Vidaus reikalų ministerijai, atlieka mokomąsias pratybas, dalyvauja prevencinėse akcijose, tobulina ugniagesių pasiruošimą tikrindami jų teorines žinias. Savivaldybės ugniagesių komandos pagal išvykimų teikti pagalbą skaičių yra vienos iš lyderių Lietuvoje (per 2016 m. − 508 išvykimų).  

Ernesta Strakšytė

 

 


KAIMO UGNIAGESIŲ REFORMA UŽSTRIGO

Vida Tavorienė

2017-04-19

 

Pastaraisiais metais kaimo ugniagesiai kovojo dėl savo išlikimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) siekė smarkiai praretinti kaimuose ir miesteliuose dirbančių ugniagesių tinklą, o gaisrams gesinti kvietė savanorius. Tačiau dabar pertvarka stabdoma, sumažintos ugniagesių komandos vėl atkuriamos arba formaliai įregistruojami kaip savanoriai jau dirbantys profesionalai.

Pertvarką sustabdė

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kaimuose ir miesteliuose sumažinus ugniagesių ne vienu atveju taip ir atsitiko. Žmonės pasakoja istorijas, kaip, panaikinus vietoje buvusias gaisrines, į gaisrą iš toliau atvykusiems ugniagesiams tekdavo gesinti jau tik nuodėgulius.

Nuo praėjusių metų pabaigos kaimo ugniagesių reforma įjungė atbulinę pavarą. „Atleisti žmonės grįžta į darbą, atkuriamos ugniagesių komandos savivaldybėse. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet visa visuomenė“, – konstatavo Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis.

Pagal anksčiau PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Taip pat savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. PAGD planavo iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažinti šioje struktūroje dirbančių ugniagesių.

PAGD vadovai aiškino, kad valstybė neišgali išlaikyti sukurto savivaldybių ugniagesių komandų tinklo, ir siūlė išeitį – gaisrų gesinimą patikėti savanoriams (jiems už darbo valandą, degalus ir kt. tenka apie 6 eurus). Reikia pripažinti, kad prieš pertvarką pasisakė patys ugniagesiai, jos nepalaikė ir dauguma merijų.

„Reformos sumanytojai buvo atitrūkę nuo tikrovės. Kaimuose liko tik senukai ir tie, kurie „bambalius“ apsikabinę vaikšto. Kiti, jeigu neemigravo, tai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, važiuoja dirbti į didesnius miestus. Ūkininkai taip pat savo darbuose paskendę. Iš kur atsiras tų savanorių, kurie galėtų gesinti gaisrus?“ – kabinetuose gimusias pertvarkas kritikavo vieno miestelio gyventoja.

Kaimo žmonės piktinasi, kad, politikų manymu, provincijoje neapsimoka išlaikyti mokyklas, ambulatorijas, paštą, gaisrines. Anot jų, gal vertėtų paskaičiuoti, ar mokesčių mokėtojams apsimoka išlaikyti tiek Seimo narių, Vyriausybę ir galybę biurokratų prikimštų įstaigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas teigė, kad jų rajonas, palaikomas vietos merijos, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po devynis darbuotojus. Tokiu būdu buvo atstovėta, kad budėtų ir į iškvietimus vyktų du ugniagesiai. Pagal PAGD planą budėti turėjo vienas profesionalas, o savanoris iš namų turėjo vykti tiesiai į įvykio vietą.

Savanoriai ne savo noru

S.Virbauskas pasakojo, kaip buvo gausinamas ugniagesių savanorių būrys. „Skelbiama, kad Lietuvoje yra apie 1 000 ugniagesių savanorių, tačiau kiek tarp jų tikrų savanorių iš bendruomenių? Manau, tebus vos kelios dešimtys. Mūsų rajone yra tik trys. Labiausiai nuo centro nutolusioje gyvenvietėje savivaldybė pati išlaiko vieną ugniagesį, kuris turi gaisrui gesinti paruoštą traktorių. Trys jo giminaičiai yra savanoriai. Tai tikroji savanorystė“, – aiškino pašnekovas.

Ugniagesiai sutaria, kad savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nemato galimybių, kaip ją dabartiniame ištuštėjusiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. „Gaisrus gesinti pasiryžęs savanoris turi būti fiziškai pajėgus, nes jam tenka atsakingas ir pavojingas darbas. O kaime beveik vieni senukai. Be to, savanoriai gali būti geri talkininkai, kai dega miškai, durpynai. O kai reikia staigiai reaguoti, būtini profesionalai. Vokiečiai stebisi, kad mes griauname seniai ir gerai veikiančią sistemą ir skubame perimti kitokią patirtį“, – sakė S.Virbauskas.

„Ugniagesys, vienas važiuodamas į gaisrą, turi stebėti kelią, kalbėtis telefonu. Tokia tvarka pažeidžia darbo saugą. O ką daryti vienam atvykus į vietą, kol nėra savanorio? Tikrai nėra ko tikėtis, kad pabudintas naktį ar pakviestas iš darbo savanoris atvyks greitai. Kaimyniniame rajone pasimokyta, kaip iškviestas vienas ugniagesys negalėjo padėti į duobę įkritusiai moteriškei“, – aiškino klaipėdietis ir pridūrė, kad, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, iškyla ir atsakomybės klausimas.

Apgailėtinos sąlygos

S.Virbauskas sutinka, kad reikia stiprinti ugniagesių tinklą kaimuose. „Žmonės – ne sraigės, savo namų ant nugarų į užsienį neišsinešė. Likę namai dega, daugėja įvairių nelaimingų atvejų, kai ugniagesiams tenka vykti gelbėti. Pernai mūsų rajone apie 40 proc. padaugėjo iškvietimų. Aišku, čia pajūris, daugiau audrų, potvynių, be to, eina autostrada, taip pat čia turime bene didžiausius šalyje kolektyvinius sodus. Tad darbo pakanka“, – aiškino pašnekovas.

Klaipėdos rajono ugniagesių vadovu 2014 metais tapęs vyras sakė, kad ugniagesiai dirbo apgailėtinomis sąlygomis – apleistos patalpos, senos mašinos ir susidėvėjusi apranga – tokia buvo ugniagesių kasdienybė. „Kreipiausi į savivaldybės vadovus, radome bendrą kalbą. Per pastaruosius metus susitvarkėme pastatus, įsigijome tris šiuolaikiškas senokas, bet dar geras gaisrines mašinas. Aprengėme ir apdraudėme ugniagesius“, – pasakojo S.Virbauskas.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius apgailestavo, kad ugniagesiams tenka kautis dėl atlyginimų. „Kylant minimaliai algai, savivaldybių ugniagesiams turėjo padidėti uždarbis. Įvedė naują tvarką – reikia atlikti vertinimą, bet negali įvertinti labai gerai, nes nėra pinigų algai pakelti. Nėra pinigų ir viršvalandžiams apmokėti. Plika akimi matyti, kad abejotinos vertės projektams valstybė taško milijonus, o savo žmonėms jų nėra. Tuščiakalbystės daugėja, o esmės nematome. Todėl taip ir gyvename“, – nusivylimo neslėpė ugniagesys.

Savanorių neatsirado

Kęstutis Lukošius, PAGD direktorius

Iš tikrųjų reforma nebuvo sklandi. Savivaldybių ugniagesių komandos likusios nuo kolūkių laikų, o Vakaruose yra savanorių pajėgos. Norima ir Lietuvoje tokias turėti. Buvo pasirinkta mažinti profesionalių ugniagesių skaičių didinant savanorių gretas. Dabar situacija tokia, kad kai kur ugniagesių sumažėjo, o tikrų savanorių iš bendruomenių neatsirado. Yra taip, kad apskrityje vos 2–5 tikri savanoriai, o kiti tiesiog kaip savanoriai įregistruoti tie patys dirbantys ugniagesiai. Savanorystė labiau aktuali regionams, tačiau nebuvo įvertinta, kad ten mažiau žmonių, kurie galėtų tam skirti laiko.

Kad gaisrų gesinimas išliktų tinkamo lygio ir būtų užtikrinta tinkama sauga, ugniagesių pajėgos dabar nėra mažinamos. Bet reikia ieškoti priemonių, kaip pritraukti daugiau tikrų savanorių. Aišku, to negalima daryti per prievartą.

Padidinti atlyginimų ugniagesiams, kaip numatyta pasikeitusiuose teisės aktuose, negalime, nes tam nebuvo skirta lėšų iš biudžeto. Tą reikalą dabar sprendžiame ir viliamės, kad bus gauta papildomų lėšų.

Nepakeis profesionalų

Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais

Situacija nėra vienareikšmiška, nes rasti savanorių gana sudėtinga. Dažnai jais tapo patys ugniagesiai. Jų atsirado ir iš bendruomenių, tačiau nedaug.

Buvo pasirinktas įdomus reformos kelias. PAGD siūlė dirbtinai mažinti savivaldybių ugniagesių skaičių ir į jų vietą priimti savanorius. Tokia pertvarka netinkama, nes kažin ar tokiu būdu būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga. Dabar kol kas aiškių PAGD veiksmų nesimato. Savivaldos vizija – sukomplektuota 9 profesionalių ugniagesių komanda, mes siūlėme ją padidinti iki 10 asmenų.

Aišku, kad savanorystės idėja gera, ugniagesių savanorių gali būti daug. Bet jie negali pakeisti profesionalių ugniagesių.

Reforma nevyko

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras

PAGD reforma praktiškai nevyko. Naujas PAGD vadovas turės pateikti pertvarkos viziją. Mes norime konsoliduoti bendrąsias funkcijas vykdančius padalinius (buhalteriją, teisininkus ir kt.) ir stiprinti ugnies gesinimo bazę. Kiekviename miestelyje po ugniagesių vadovą, pavaduotoją ir sekretorę neturėtų likti.

Kitas svarbus akcentas – savanorystės stiprinimas. Suprantama, turėti 7–8 ugniagesių brigadas ne visada racionalu. Ugniagesiai savanoriai būtų ženkli pagalba. Nebūtinai jais turėtų būti jauni stiprūs vyrai. Juk savanorijos spektras labai platus. Reikia šviesti visuomenę, skatinti socialinę atsakomybę, aiškinti prevencines priemones. Tai nebuvo rimtai daroma, buvo dirbtinai sudaromi savanorių sąrašai. Aišku, reikia pripažinti, kad savanoriai bus tik pagalbininkai, jie neatstos profesionalių ugniagesių.

Galima būtų pasitelkti ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgas, tačiau tai jautrus klausimas. Reikia įvertinti jų interesus ir galimybes. Kita vertus, ir dabar krašto apsaugos pareigūnai padeda gesinti didelius gaisrus.

Statistika

PAGD duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kilo 10 041 gaisras – 16,4 proc. mažiau, palyginti su 2015–aisiais. Gaisrų metu žuvo 101 žmogus. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 63. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 260 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau.

2017 m. iki kovo 30 d. ugniagesiams teko gesinti 2576 gaisrus, kurių metu žuvo 41 žmogus. Miestuose žuvo 19 žmonių, o  miesteliuose ir kaimo vietovėse – 22.

2017 metais iš valstybės dotacijų yra išlaikomos 279 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos. Jose dirba 2511 ugniagesių ir skyrininkų. 2016 metų gruodžio 31 d. duomenimis 204 etatai buvo nesukomplektuoti (arba neįsteigti).

2017 metų sausio 1 d. duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra sudariusios 1034 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gaisrų gesinime, ir 224 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje.

 


         

 Šių metų, balandžio 5 dieną, seime, vyko susitikimas su seimo vice pirmininke Rima Baškiene ir LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikimo tikslas, savivaldybių ugniagesių finansavimo ir tolimesnės veiklos planai, bei statutinių pareigūnų finansinio neatitikimi klausimas, vykdant vidaus tarnybos statuto nustatytą viršvalandžių apmokėjimą ir vertinimą. Susitikime dalyvavo: Vytas Kaziliūnas – PAGD direktoriaus patarėjas, Laimonas Tubis – LGSA savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas , Algis Lisauskas – LUGPSS pirmininkas, Juozas Pocius – ŠAUGPS pirmininkas, Diana Kuzminskienė – Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos finansinės ir ūkinės veiklos specialistė, Arvydas Gužauskas – Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas, Stasys Lembertas – Šiaulių rajono savivaldybės ugniagesys- gelbėtojas, Arūnas Veselis -Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiasis ugniagesys.

             Susitikimo metu buvo aptartos ugniagesiams ypač aktualios problemos, kurios eilę metų nesprendžiamos. Kaip pagrindinė, iki šiol neišspręsta, nurodyta problema – nepakankamas finansavimas. Tai liečia tiek statutinius ugniagesius tiek savivaldybių ugniagesius.   Trūkstant lėšų nepilnai sukomplektuotos komandos, viršvalandžiai kompensuojami poilsio laiku ir tenka dirbti po vieną ugniagesį. Šiaulių APGV trečios komandos skyrininkas Arvydas Gužauskas pastebėjo, kad tai pačiai VRM sistemai priklausantys statutiniai darbuotojai tokie kaip ugniagesiai ir policininkai gauna nepagrįstai skirtingą darbo užmokestį. Tuo klausimui, tarpininkaujant LVŽS frakcijos seniūnui, Ramūnui Karbauskiui, bus kreipiamasi išaiškinimo. Aktyvią pagalbą teikė ir pažadėjo teikti seimo vice pirmininkė Rima Baškienė. Pastarieji pasidžiaugė, kad pagaliau rasti bendri norai tarp PAGD-o ir profesinių sąjungų.

             Kaip vienas iš sprendimų būdų pasiūlytas teisės aktų tobulinimas bei bendradarbiavimas tarp departamento, profsąjungos, asociacijos bei priešgaisrinių tarnybų


Ugniagesių komanda Plikiuose sulaukė modernaus automobilio

                Žiemišką kovo 7-osios rytą Plikiuose sklandė džiugi nuotaika – ugniagesių komandai Savivaldybės atstovai perdavė naudoto, bet šiuolaikiško ir visus europinius reikalavimus atitinkančio automobilio „Mercedes“ raktelius. Sirenų gaudesiu naujoji transporto priemonė pasitiko susirinkusius ugniagesius, valdžios atstovus, Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos moksleivius.

 Parašė  Agota Rimkuvienė

  •                                 Mercedec

Endriejave – naujas ugniagesių automobilis

           Gruodžio 13 dieną Klaipėdos rajone Endriejavo miestelyje buvo pristatytas naujasis Endriejavo ugniagesių komandos automobilis. 

          Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, simboliškai perdavęs naujo automobilio raktelius ir dokumentus vyriausiajam Endriejavo ugniagesių komandos ugniagesiui Pranui Žemguliui.

               Savivaldybės lėšomis įsigytas naujasis ugniagesių automobilis „Mercedes“ taps dideliu paskatinimu ugniagesių komandai bei padės greičiau reaguoti į iškvietimus. Taip pat Endriejavo ugniagesiai nelaimės atveju galės labiau padėti ir kitoms seniūnijoms, savivaldybėms. Naujasis automobilis talpina net 5 kubus vandens, kai senajame tilpo tik 1,6 kubo, taigi pagalba nukentėjusiesiems bus ne tik greitesnė, bet ir kokybiškesnė. Pasidžiaugta ir ugniagesių pastangų dėka suremontuotomis jų patalpomis.

                  Ugniagesius sveikino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys. Savivaldybei už pagalbą ugniagesiams bei naują automobilį dėkojo Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, kuris džiaugėsi, kad nuo šiol čia gyventi bus ne tik gera, bet ir saugu. Endriejavo žmonių vardu padėką išreiškė ir Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kuri pasidžiaugė ir jaunaisiais ugniagesiais savanoriais bei apdovanojo juos saldžiomis dovanomis. Endriejavo parapijos klebonas kunigas Stasys Šlepavičius pašventino naująjį automobilį, kad jis padėtų gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, kad juo būtų atliekami tik geri darbai.

                    Naująjį automobilį panoro pamatyti ir Endriejavo bei Gargždų „Kranto“ pagrindinių mokyklų mokiniai. Tarp jų buvo ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos pirmokė Kotryna Lenkšaitė, praėjusią savaitę išgelbėjusi Minijos upėje skendusią draugę. Apie plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusią istoriją papasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius. Kotryną už jos didvyrišką poelgį, kai ji, supratusi, kad į upę įslydusios draugės neišgelbės pati, išbėgo ieškoti pagalbos, apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas bei Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė.

             Kol žaibiškai į nelaimę reagavusi Kotryna ieškojo pagalbos, tuo metu netoliese buvęs Egidijus Kazlaučiūnas, pastebėjęs bėgančią pusnuogę mergaitę, puolė prie upės ir išvydęs vandenyje esančią mažametę šoko į vandenį ir ją ištraukė. Šis vyras taip pat buvo apdovanotas.

                 Klaipėdos rajonas daugeliui kitų savivaldybių yra pavyzdys – seniūnijose esančios ugniagesių komandos, sudarytos iš ugniagesių ir savanorių, dirba sąžiningai ir atsakingai, o Savivaldybė nuolat stengiasi gerinti ugniagesių darbo sąlygas, pritraukti naujų savanorių.

 Ernesta Strakšytė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA


                      PREVENCINĖ AKCIJA „SAUGUS BŪSTAS“                             2016 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijoje Endriejave Ir Žadeikių kaime vyko prevencinė akcija „Saugus būstas“. Akcijoje dalyvavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas, vidaus tarnybos majoras Arūnas Armalis, poskyrio vyresnysis inspektorius, vidaus tarnybos kapitonas Kęstutis Sadauskis, Gargždų priešgaisrinės tarnybos ugniagesys gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis Rimvydas Milius, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Endriejavo seniūnijos socialinė darbuotoja Lidija Gubovienė. Taip pat buvo pakviesti dalyvauti Endriejavo pagrindinės mokyklos jaunieji savanoriai ugniagesiai prevenciniam darbui Astijus Burba, Kornelijus Burba, Irmantas Sauserys,  Henrikas Kubilius.  Akcijos metu buvo aplankyti socialinės rizikos šeimų ir pagyvenusių šeimų būstai bei kiti gyventojai, kurie geranoriškai mus priėmė. Ruošiantis žiemos sezono šildymui ir linkint saugiai sulaukti pavasario, būstų savininkams buvo patariama, kaip saugiai kūrenti krosnis, tinkamai prižiūrėti kaminus, kokį pavojų kelia būstui ir jame gyvenantiems asmenims netvarkinga elektros instaliacija bei kokį pavojų kelia netvarkingai pajungti ir naudojami buitiniai prietaisai. Jauniesiems savanoriams tai buvo pirmoji prevencinė akcija, kurioje dalyvaudami iš pareigūnų išgirdo, kokie reikalavimai norint saugiai gyventi ir turėti saugų būstą, taip pat jiems teko  matyti ir grubių priešgaisrinių taisyklių pažeidimų. Būstų savininkams jaunieji savanoriai išdalino lankstinukus su patarimais. Kai kuriems būstų savininkams pažadėjome atvykti dar kartą ir įsitikinti, ar į mūsų perspėjimus buvo tinkamai sureaguota, saugojant jų ir kaimynų būstus.

           Tokios prevencinės akcijos rajone organizuojamos nuolat ir tai duoda teigiamų rezultatų, nes, atvykus pakartotinai, pastebime, kad dauguma pažeidimų yra pašalinta. Ši akcija buvo išskirtinė, populiarinanti ugniagesio savanorio profesiją, nes joje dalyvavo pirmieji rajone, o gal ir respublikoje.

DSCF2699

DSCF2701


   Birželio 18 d. Endriejave, prie Kapstato ežero, vyko laipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos organizuotas renginys "Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams". 

SAM_3564

              Renginyje dalyvavo bei tarpuasvyje rungtyniavo šešios tarnybos ugniagesių komandos ir Gargždų PGT komanda. 

SAM_3585

SAM_3589

            Savo apsilankymu šventę papuošė rajono Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė, Tarybos nariai Regina Kernagienė ir Česlovas Tarvydas, Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius, Klaipėdos apskrieties PGV viršininkas Gedeminas Karalius. Renginio "vinis" – pažymėjimų įteikimas jauniesiams  savanoriams Kornelijui Burbai, Astijui Burbai, Henrikui Kubiliui ir Irmatui Sauseriui. 

SAM_3584

 


 

Gegužės  21 d. Joniškio rajone, Žagarėje, P. Cvirkos gatvėje esančioje poilsiavietėje „Prie pušyno“ (šalia Žvelgaičio ežero) vyko savanorių ugniagesių sąskrydis. Jis rengiamas siekiant populiarinti ugniagesybos sportą, plėtoti savanorių ugniagesių veiklą ir populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Organizatoriai maloniai kviečia visus su šeimomis jame apsilankyti ir žada, kad renginyje bus daug nuotaikingų akimirkų ir įsimintinų reginių. 

                          OLYMPUS DIGITAL CAMERA

                          OLYMPUS DIGITAL CAMERA


Kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priekulės ugniagesių komandoje buvo paminėta savanorių ugniagesių veiklos pradžia. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras, administracijos direktorius, seniūnė, savivaldybės tarybos nariai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Kastytis Gedminas, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius,  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patarėjas Edmundas Stalmokas bei savanoriai ugniagesiai.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas Priekulės ugniagesių komandai įteikė naujai įsigyto automobilio raktelius. 34 savanoriams ugniagesiams buvo įteikti savanorio ugniagesio pažymėjimai. Dauguma savanorių ugniagesių yra Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų darbuotojai, o prie jų prisijungė ir 4 Judrėnų gyventojai, kurioje jau dešimtmetį veikia savanorių ugniagesių formuotė.

Už vasario 12 d. Endriejave kilusio gaisro gesinimą, kai atvira liepsna degė trijų aukštų, 12 butų daugiabučio stogas ir dėl parodyto ryžto ir aktyvių bei tikslių Endriejavo ugniagesių ir prie jų prisijungusių savanorių ugniagesių veiksmų buvo išvengta žmonių aukų ir didelių materialinių nuostolių, Klaipėdos rajono meras savo padėkomis paskatino Endriejavo UK ugniagesius Stasį Lukauską ir Vytautą Jocį bei su kita automobiline cisterna atvykusius savanorius ugniagesius Praną Žemgulį ir Nerijų Visagorskį.

Savanoriai ugniagesiai per Bendrąjį pagalbos centrą yra aliarmuojami nuo praėjusių metų spalio. Per šį laiką savanoriai incidentuose dalyvavo 13 kartų, gesinti gaisrų buvo atskubėję 27 savanoriai.


2015-06-20 Klaipėdos rajono savaldybės priešgaisrinė tarnyba organizavo ugniagesių edukacinę išvyką "Gyvenkime saugiai padedant savanoriams ugniagesiams" Juodkrantėje.

Edukacinės išvykos darbotvarkė:

1. 2014 metų razultatų aptarimas. Pranešėjas Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius.

2. Savanorystės veiklos įgyvendinimo klausimai. Pranešėjai Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius., Klaipėdos rajono savavldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Staniskovas Virbauskas.

SAM_3009